Parsisiųskite

Lapkričio 22 d., šeštadienis
 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Patarimai Sodyba Derliumi tenka dalytis su paukščiais

2008 Rugsėjo mėn. 26 d. 23:01

Derliumi tenka dalytis su paukščiais

Marcelė Ryliškienė

Kai kurie paukščiai mielai lesa ir mahonijų uogas. Raimundo Šuikos nuotrauka

Per vasarą soduose rinkę vabzdžius ir jų vikšrus, rudeniop paukščiai pradeda kėsintis į sodų gėrybes – obuolius, kriaušes, vynuoges.

Vasarą paukščiai lesa vyšnias ir trešnes, vėliau – riešutus, vynuoges, putinų ar geltonžiedžių sedulų uogas, kai kurie – ir obuolius, kriaušes. Žmonės griebiasi visokių apsaugos priemonių. Vieni ant šakų kabina barškančias dėžutes, šlamančias polietileno plėveles, blizgančios folijos juostas, kiti apgobia medžius ir krūmus tinklais ar agroplėvele. Visi šie būdai geri, bet derliaus pavyksta pasiimti tik nedidelę dalį.

Didžiausi riešutautojai

Lazdynų derliui daugiausia nuostolių padaro riešutinės ir kėkštai. Abu šie paukščiai, panašaus didumo kaip kuosos, šiltuoju metų laiku sulesa daug žaladarių vabzdžių ir moliuskų, taigi mums labai naudingi. Nereikėtų labai pykti ir dėl riešutavimo. Tarp sulesamų gilių, riešutų – daugybė sukirmijusių, taigi ir lazdynams žalingų vabzdžių.
Riešutinė – rudos durpių spalvos, su baltomis dėmelėmis. Viršugalvis, sparnai ir uodega – juodi, o uodegos galiukas – baltas. Soduose, kur auga lazdynai, neretai išgirstame savotišką šio paukščio balselį – „kerr kerr kerr“. Šie paukščiai dažnai lankosi soduose, kurių kaimynystėje mišrūs miškeliai ar eglynai. Neretai apsigyvena miestų apsauginiuose želdiniuose, rekreacinėse zonose. Rudenį riešutinių racione – spygliuočių sėklos, gilės, riešutai. Žiemai maisto atsargas šie paukščiai slepia po samanomis, medžių lapais, o medžių drevėse pasideda riešutų ir gilių.
Kėkštai gyvena mišriuose ir spygliuočių miškuose, dažnai įsikuria ir parkuose, kapinėse, įvairiuose miesto želdiniuose. Rudeniop renka giles ir riešutus. Kaip ir riešutinės, atsargas slepia po samanomis, lapais, tarp medžių šakų, drevėse ir kitose tik jiems žinomose slaptavietėse.

Kas tik jų nepažįsta

Sodo derliumi tenka dalytis su gerai žinomais paukščiais: čiulbuonėliais varnėnais, vagilėmis šarkomis, varnomis.
Varnėnus žmonės ne veltui stengiasi arčiau sodybų ir sodų prisivilioti. Ypač daug žaladarių vabzdžių jie surenka pavasarį, kai maitina jauniklius. P.Kurlavičius ir S.Pileckis nurodo (1980), kad jų racione daugiausia yra vabzdžių (89,9 proc.), šiek tiek moliuskų (6,67 proc.), sliekų (1,23 proc.). Per vasarą varnėnai sulesa daugybę vabzdžių plėviasparnių, dvisparnių, tiesiasparnių, žirgelių ir kt.
Rudenį smaguriauja įvairiomis uogomis, pakapoja obuolių.
Šarkos žiemai mūsų nepalieka. Gyvena krūmuose, kartais miestų skveruose, parkuose, dažnas svečias – soduose ir sodybose. Minta įvairiais vabzdžiais, vikšrais, lervomis, pelėmis. Lesa įvairias uogas, kapoja vaisius. Didžiausia bėda, kad lesa mažų paukščių kiaušinius, užkapoja jauniklius.
Tokį pat valgiaraštį kaip šarkos renkasi ir varnos. Soduose jos lesa obuolius, kriaušes. Žiemą randa maisto šiukšlynuose.

Uogautojai strazdai

Lietuvoje gyvena kelių rūšių strazdai: smilginis, juodasis, baltagurklis, baltabruvis, giesmininkas, amalinis. Visi šie už varnėną šiek tiek didesni paukščiai maitinasi tuo metu prinokusiomis uogomis, sunaikina daugybę kenkėjų. Čiulbėdami jie praskaidrina nuotaiką, naikina žalingus vabzdžius. Be to, išnešioja augalų sėklas ir taip gausina augalų įvairovę aplinkoje ir miškuose.
Smilginio strazdo galva ir antuodegis – pilki, pečiai – rudi. Skrendant šmėkšteli balta sparnų apačia. Šis paukštis vengia žmonių. Gyvena alksnynuose, upių pakrantėse bei paežerėse augančiuose gluosnynuose, kartais – soduose ir net gyvenvietėse. Paukštis žeme juda šuoliais, drabstydamas senus lapus, pernykštę žolę ir rinkdamas įvairius vabzdžius: karkvabalius, sparvas, drugių vikšrus, laumžirgius, moliuskus. Mėgsta uogauti: lesa žemuoges, avietes, mėlynes, spanguoles. Rudeniop šermukšniauja, brukniauja, lesa putinų uogas. Šermukšnių ir putinų uogos – pagrindinis žiemojančių paukščių maistas.
Juodasis strazdas juodos spalvos, snapas – tamsiai rudas, ilga uodega. Pavasarį ir vasarą strazdai atskrenda į sodus ir renka vabzdžių vikšrus, sliekus, žiogus, minkštakūnius. Tikru skanėstu jiems tapo anksti pavasarį nokstančios valgomojo sausmedžio uogos. Vėliau smaguriauja nokstančiais serbentais, medlievų, vyšnių, šermukšnių uogomis. Labai mėgsta vynuoges. Kartais netoliese jų įsikuria nemažas šių paukščių būrelis (5–7). Lesdami uogas, strazdai gana arti prisileidžia žmogų, net veja šalin garsiai sucypdami. Noriai lesa nokstančias putinų ir geltonžiedžių sedulų uogas, vasarą kartais tiesiog apninka vyšnias. Gali pasivaišinti net iš pamirštos pintinės. Juodieji strazdai labai panašūs į varnėnus, tad ir jų daroma žala dažnai suverčiama varnėnams.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Sodyba
VL archyvo nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 23 d. 07:00
„Orai vėsta. Greitai sulauksime pirmojo sniego. Į žmonių kiemus, ieškodamos maisto, jau atskrenda zylės. Ar jau metas įrengti lesyklėles?“ – klausia Vita iš Ignalinos. »
Ruslano Kondratjevo nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 22 d. 07:00
Kiekviena kaimo turizmo sodyba įdomi savaip. Svėdasų seniūnijoje, Būtėnų kaime, įsikūrę Rūta ir Petras Baronai savo darbu įprasmino senelių atminimą.  Atvykėliai iš Šiaulių prieš 25 metus nė nemanė imtis kaimo turizmo, tačiau... »
VL nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 22 d. 07:00
Daugelis kambarinių gėlių išgyvena ramybės laikotarpį. Tuo metu fiziologiniai procesai augaluose sustoja arba visiškai nutrūksta. »
2012 m. Vilniaus apskrityje surinkta 397 tūkst. t. komunalinių atliekų.R.Kondratjevo nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 16 d. 13:30
Arti sąvartynų nenori gyventi nė vienas. Tačiau kiekvienas bet kurios šalies gyventojas kasdien išmeta daugiau ar mažiau atliekų. »
Vilniaus rajone įsikūrę dizaineriai Laima ir Juozas kaimo gyventojų pripažinimą pelnė tada, kai Juozo sukurtos dviejų su puse metro aukščio ąžuolinės skulptūros papuošė vietinės bažnyčios navas.
2014 Lapkričio mėn. 16 d. 11:00
Apie atvykusius iš miestų gyventi į apleistas sodybas vietiniai dažnai žino labai nedaug. Vieni jų gyvena uždarai, kiti stengiasi įsilieti į bendruomenę, praturtinti ją savo darbu. »
Autorės nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 9 d. 08:00
Raseinių savivaldybės konkurso-apžiūros „Gražinkime savo aplinką“ vertinimo komisija šiemet vertino ir tai, kaip sutvarkytos viešosios erdvės. Pirmąkart buvo pabandyta rasti sąsajų tarp „mano“ ir „mūsų“ bei įvertinti nominacijomis.  »
Iš daigynėlio perkeltį į medelyną riešutmedžių sodinukai kantriai ugdomi. Ruslano Kondratjevo nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 1 d. 07:00
Pradėjusieji domėtis, kokius riešutmedžius pasirinkti ir kaip juos auginti, anksčiau ar vėliau sužino, kad netoli Marijampolės, Meškučių kaime, gyvena Algirdas Jušinskas. Iš jo medelyno riešutmedžiai keliauja į tolimiausius Lietuvos kampelius... »
Apie artėjančias Vėlinės pirmiausia primena didieji prekybos centrai, kurie labai anksti pradeda prekiauti ne tik kapų žvakėmis, bet ir chrizantemomis. Ruslano Kondratjevo nuotr.
2014 Spalio mėn. 25 d. 07:00
Apie artėjančias Vėlinės pirmiausia primena didieji prekybos centrai, kurie labai anksti pradeda prekiauti ne tik kapų žvakėmis, bet ir chrizantemomis. Prekybininkai pastebi, kad šiais metais  kapams puošti perkama daugiau gyvų gėlių... »
Kauno pašonėje Neveronyse Danguolė ir Arūnas Januševičiai prieš dešimtį metų įsigijo nebaigtą statyti mūrinuką. Ruslano Kondratjevo nuotr.
2014 Spalio mėn. 18 d. 08:00
Ne veltui sakoma, kad obuolys netoli rieda nuo obels. Danguolės Januševičienės sodyboje augalų – ne mažiau, nei ji matė augdama pas mamą. Kauno pašonėje Neveronyse Danguolė ir Arūnas Januševičiai prieš dešimtį metų įsigijo nebaigtą... »
Kiekvienais metais šurmuliuojančios sostinėje mugės „Sodo kraitė“ labiausiai laukia sodininkaujantys miestelėnai ir sostinės svečiai, kurie atvažiuoja įsigyti retesnių augalų. Ruslano Kondratjevo nuotr.
2014 Spalio mėn. 11 d. 07:00
Kiekvienais metais šurmuliuojančios sostinėje mugės „Sodo kraitė“ labiausiai laukia sodininkaujantys miestelėnai ir sostinės svečiai, kurie atvažiuoja įsigyti retesnių augalų. Vilniaus mokytojų namų direktorė Zita Žepnickienė priminė... »
Tarptautinės egzotinių augalų parodos „Žali horizontai“ rengėjai šiais metais kambarinių augalų mylėtojus pakvietė apsilankyti Raudondvario menų inkubatoriuje. Autorės nuotr.
2014 Spalio mėn. 4 d. 07:00
Tarptautinės egzotinių augalų parodos „Žali horizontai“ rengėjai šiais metais kambarinių augalų mylėtojus pakvietė apsilankyti Raudondvario menų inkubatoriuje. Parodos tema – „Iš laukinių kraštų į Europą“. Tris parodos dienas... »
Kai dienos negailestingai trumpėja, soduose ir daržuose tenka suktis smarkiau, nes darbų į valias. VL archyvo nuotr.
2014 Spalio mėn. 4 d. 07:00
Kai dienos negailestingai trumpėja, soduose ir daržuose tenka suktis smarkiau, nes darbų į valias. »
Moliūgas ypatingas tuo, kad suvartoti galima jį visą, be to, mums ypač naudingos jo sėklos. scanpix.ee nuotr.
2014 Rugsėjo mėn. 29 d. 09:34
Moliūgas ypatingas tuo, kad suvartoti galima jį visą, be to, mums ypač naudingos jo sėklos, sako Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakulteto Sodininkystės ir daržininkystės katedros profesorė Honorata Danilčenko. „Svarbiausias... »
Pakruojo krašte gyvenančiųjų ar kilusiųjų iš jo sodybose galima pamatyti miniatiūrinių vėjo malūnų. Ruslano Kondratjevo nuotr.
2014 Rugsėjo mėn. 28 d. 12:00
Dažnas, puikiai sutvarkęs namų aplinką, pasisodinęs įdomių ir gražių augalų, anksčiau ar vėliau susimąsto, kuo dar galima būtų paįvairinti kiemą. Pakruojo krašte gyvenančiųjų ar kilusiųjų iš jo sodybose galima pamatyti miniatiūrinių... »
Ir nužydėjusios šluotelinės hortenzijos atrodo dekoratyviai, nes jų žiedynai ant šakų gali išsilaikyti iki pavasario. VL archyvo nuotr.
2014 Rugsėjo mėn. 28 d. 10:00
Ir nužydėjusios šluotelinės hortenzijos atrodo dekoratyviai, nes jų žiedynai ant šakų gali išsilaikyti iki pavasario. Pasak gėlininkės biologės Reginos Kazlauskienės, šios hortenzijos labai greitai auga, žiedynai susiformuoja ir ant naujų... »
Vis dažniau namuose pasiryžtama auginti šeškus. VL archyvo nuotr.
2014 Rugsėjo mėn. 27 d. 14:00
Vis dažniau namuose pasiryžtama auginti šeškus. Šie gyvūnėliai mieli, protingi ir aktyvūs. Smalsūs ir gudrūs šeškai puikiai tinka laikyti namuose, tačiau jais, kaip ir kitais augintiniais, reikia rūpintis ir dresuoti. Šeškai buvo prijaukinti... »
Juvelyrė Virginija Abraitytė su vyru gyvenimą puikiai įrengtame bute, viename iš sostinės mikrorajonų, iškeitė į jokių patogumų neturinčią kaimo trobelę. Ruslano Kondratjevo nuotr.
2014 Rugsėjo mėn. 20 d. 07:00
Vieni bėga į miestus, kiti emigruoja, o treti perka apleistas sodybas ir prikelia jas antram gyvenimui. Pavasarį bus dveji metai, kai juvelyrė Virginija Abraitytė gyvenimą puikiai įrengtame bute, viename iš sostinės mikrorajonų, iškeitė į jokių... »
Jurginų augintojai, jų pardavėjai pastebi, kad vis daugiau investuojančiųjų į gražią aplinką domisi šiomis karališkomis gėlėmis. Autorės nuotr.
2014 Rugsėjo mėn. 13 d. 08:00
Pastaraisiais metais jurginai ypač išpopuliarėjo. Jurginų augintojai, jų pardavėjai pastebi, kad vis daugiau investuojančiųjų į gražią aplinką domisi šiomis karališkomis gėlėmis. »
Antram gyvenimui Pusvaškių šeima prikėlė gimtąją Janinos sodybą. Ruslano Kondratjevo nuotr.
2014 Rugsėjo mėn. 6 d. 09:38
Dažnas važiuodamas pro mažuosius Lietuvos miestelius žavisi puikai tvarkoma aplinka. Ne išimtis – ir netoli Molėtų esanti Alanta. Pasivaikščioti po šimtmečių istoriją menantį Alantos dvarą verta bet kuriuo metų laiku. »
P.Ciplijauskas saulėgrąžomis susidomėjo prieš keturiolika metų. Albino Čapliko nuotr.
2014 Rugsėjo mėn. 1 d. 08:00
Kai į gatves pasipils puokštėmis nešini moksleiviai, ne vienas atkreips dėmesį į jų nešamas gėles. Puošnieji kardeliai tokiai šventei labai tinka. Kauno rajone Babtuose gyvenančio gėlių selekcininko Pauliaus Ciplijausko sukurtų veislių... »
Netoli Tartu įsikūrusio Tynu Tammo sodybą garsina jau septyniolika metų čia vykstantis muzikos festivalis „Leigo Lake Music“. Autorės nuotr.
2014 Rugpjūčio mėn. 23 d. 08:00
Netoli Tartu įsikūrusio Tynu Tammo sodybą garsina jau septyniolika metų čia vykstantis muzikos festivalis „Leigo Lake Music“. Pernai sodybos savininkas buvo pripažintas geriausiai Estijoje sutvarkiusiu kraštovaizdį ir pritaikiusiu jį kultūros... »
Žemoji amorfa
2014 Rugpjūčio mėn. 17 d. 18:00
Kiekvienais metais augalai kenčia nuo žiemos šalčių, pavasarinių šalnų ar svilinančių karščių vasarą. Vilniaus universiteto Botanikos sodo Augalų kolekcijų skyriaus Dendrologinių kolekcijų grupės vyr. kuratorė Gintarėlė Jurkevičienė... »
Rasa prisipažino, kad pavėsinė – jos kūrybinių minčių buveinė.Autorės nuotr.
2014 Rugpjūčio mėn. 16 d. 21:00
Rasa Šimonienė nesvajoja kaimo iškeisti į miestą. Daugiau nei tris dešimtmečius Vepriuose gyvenanti moteris dirba valdišką darbą, prižiūri ūkį ir randa laiko savo pomėgiams. »
Svarbiausi rugpjūčio darbai sode ir darže.Alloverpress.ee nuotr.
2014 Rugpjūčio mėn. 4 d. 13:15
Paskutinysis vasaros mėnuo – pirmiausia, derliaus metas. Rugpjūtį sunoksta pomidorai, derliumi džiugina agurkai, kasamos ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo veislių bulvės. Soduose šį mėnesį jau gausu prinokusių vasarinių obuolių, o juodieji... »
Kai rauplių pažeisti obuoliai sutrūkinėja, įsimeta puviniai. VL archyvo nuotr.
2014 Liepos mėn. 27 d. 08:20
Reikia jau dabar pasirūpinti, kad derlius būtų dosnus ne tik šiemet, bet ir kitąmet. »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Mantvina, Mantvinas, Žybartas, Žybartė

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Ar Lietuvoje adekvačios bausmės už itin žiaurius nusikaltimus?

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2014-11-24
Valiutos_usd
USD  
Arrow down
2.752 LT
EUR     3.4528 LT
Valiutos_gbp
GBP  
Arrow up
4.3187 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow up
76.77   bar.
Dujos
Arrow down
4.05   MMBTU
Auksas
Arrow up
1200.9   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

Jubiliejus. Ričkus ruošias. Kiemą grėbsto, trobą puošia. O rūkykloje skaniai Kvepia dešros, lašiniai.
– Mums poetą tiktų rasti, – Nutarė sodietė Kastė. – Jis sukurtų Ričkui odę Ir kitokį gerą žodį.
– Ne! – Anupras Kastei kerta. – Tų rašeivų kviest neverta. Ričkus purtos svetimų Ditirambų ir giesmių.
Onė žino: juk pakanka Nuoširdžiai paspausti ranką. Palinkėti iš širdies Meilės, laimės ir vilties.