Parsisiųskite

Spalio 22 d., trečiadienis
 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Patarimai Sodyba Ateina metas sodinti vynuoges

2009 Gegužės mėn. 11 d. 08:56

Ateina metas sodinti vynuoges

Šiltoje vietoje pasodintas ir tinkamai formuojamas augalas pirmuosius žiedynus sukrauna jau antraisiais trečiaisiais metais.

Šiltoje vietoje pasodintas ir tinkamai formuojamas augalas pirmuosius žiedynus sukrauna jau antraisiais trečiaisiais metais. http://english.eastday.com nuotr.

Pradėjus nokti vynuogėms prie namų, į pirktines uogas žiūrėti nebenorėtume. Vynuoges auginu daugiau kaip pusę amžiaus ir tikiu, kad Lietuvoje jos gali būti auginamos kaip pomidorai, tik reikia perprasti jų auginimo technologiją.

Prie pietinės sienos arba šiltnamyje

Juk ir pomidorai prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo sodinami retoje sodyboje. Vynuogių uogos yra vienos vertingiausių – sukaupia apie 20 proc. gliukozės ir fruktozės pavidalo cuk rų, turtingos vitaminų, antioksidantų. Derlius sunoksta rudenį, kai kitų uogų jau nebėra. Vertingos ne tik pačios uogos, bet ir odelė, sėklos. Pietuose maistui plačiai naudojami ir lapai – sriuboms, kepamai ar troškinamai mėsai, žuviai, raugiamiems agurkams įvynioti.
Mūsų klimatas šiems augalams per vėsus. Esant vėsiau kaip 10 laipsnių, vynuogės nevegetuoja. Geram augimui reikia 20, idealiam – 25– 30 laipsnių šilumos. Kai vėsiau kaip 15 laipsnių, vynuogės neapsidulkina. Šaknys jautrios šalčiui – nušąla esant 5–6 laipsniams šalčio. Išvesta veislių, kurių stiebai atlaiko net 40 laipsnių šaltį. Tačiau pavasarį išsprogusius ūgelius (visų veislių) pakanda jau 1–2 laipsnių šalnos. Štai kodėl vynuoges patartina sodinti tik pietinėje namo pusėje arba plėveliniuose šiltnamiuose, o šalčiui neatsparias veisles – žiemai dengti (šiltnamyje pridengti dirvos paviršių, kad žemė mažiau įšaltų).
Nusprendus vynuogėms įrengti dvišlaitį šiltnamį, jį geriausia orientuoti iš pietų į šiaurę ir daryti 2 m aukščio, stogą – su 33 laipsnių nuolydžiu. Svarbu numatyti gerą vėdinimą (35 laipsnių karštis augalams jau žalingas). Ekstra atvejais, kai vynuogės pavasarį išsprogsta ir atšąla orai, praverčia avarinis šildymas („buržuika“) – paprastai jo prireikia dvi tris naktis.

Praėjus šalnų pavojui

Geriausia dirva vynuogėms yra vidutinio sunkumo priesmėlis, priemolis. Laistomos (geriau – su ištirpytomis trąšomis) vynuogės gerai auga ir smėlingoje dirvoje. Blogiau – molyje, ypač sunkiame. Blogai sumedėja, žiemą labiau nukenčia.
Pietuose vynuogės šaknis leidžia iki 10 m, o pas mus – 1,5–2 m, pagrindinė šaknų masė – 20–30 cm gylyje. Ten, kur gruntinis vanduo aukščiau kaip 1–1,5 m, vynuoges reikėtų sodinti ant supiltų žemės kaupų. Vynuoges geriausia sodinti gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, kai praeina šalnų pavojus, naktys būna šiltesnės. Anksčiau pasodinti pradėję sprogti sodinukai dėl šalto oro skursta, rudenį atrodo prasčiau negu pasodinti keliomis savaitėmis vėliau.
Pavasarį sodinama iš vazonėlių arba plėvelinių maišelių, per kuriuos gerai matyti šaknys. Laiku pasodinus augalą su gerai išsivysčiusia šaknų sistema, galima būti ramiam, kad bent 10–15 cm stiebo dalis iki rudens sumedės. Nesumedėję augalai žiemą žūsta.
Sodinama į duobutes (apie 60 cm gylio ir tokio pat pločio). Į jas supilama dalis viršutinio dirvos sluoksnio ir dalis geresnės žemės iš tarpueilio. Labai tinka ir kompostinė žemė. Augalai sodinami 20–30 cm gylyje – iki naujai pradėjusio augti stiebelio (pirmojo pumpuro). Ant viršaus galima uždėti mėšlo – apsaugos nuo piktžolių, neleis išgaruoti drėgmei, dirva bus puresnė. Lietus tirpdys maisto medžiagas, ir jos pasieks šaknis. Tarp augalų paliekami 1,5–2 m atstumai, nuo sienos – 50–70 cm. Pasodinus įsmeigiamas kuoliukas, kad virš žemės kyšotų ne mažiau kaip 1,5 m. Prie jo pririšamas augantis ūgelis. Rugpjūčio pradžioje augalui prignybiama viršūnė, kad toliau neaugtų, spėtų sumedėti.

Negenėsi – uogomis nesidžiaugsi

Vynuogės pradeda derėti antraisiais trečiaisiais metais po pasodinimo. Sulig kiekvienais metais derlius didėja. Kai kurie suaugę krūmai duoda 30 kg, dažniausiai – 10 kg uogų. Šiltnamyje nokstančios uogos būna saldesnės, nes gauna daugiau šilumos.
Norint skinti skanias uogas, vynuoges reikia tinkamai formuoti. Kaip ir pomidorams, vynuogėms iš lapų pažastų auga ūgliai, vadinami posūniais. Jie prignybiami virš antrojo lapo. Procedūra kartojama, kiekvienu prignybimu paliekant vieną naujai priaugusį lapą. Prignybiamo posūnio lapai maitina pažastyje esantį pumpurą, ir jis tampa žiediniu. Kitais metais iš jo išauga žiedynas, užsimezga uogų kekės. Neprignybus ūgelis liks be žiedyno, uogų nebus. Be to, patrumpinant greičiau sunoksta uogos.
Lapams nukritus (spalio pabaigoje), vynuogės nugenimos – naujai išaugusios šakutės arba stiebeliai patrumpinami. Nelygu ūgelio stiprumas, paliekami 4–6 pumpurai. Žiemai augalai pridengiami.
Vynuogės – vijokliniai augalai, todėl joms reikalingos atramos. Ant įkaltų baslių pritvirtinamos keturios vielos: 40 cm virš žemės ir toliau – kas 40 cm. Stiebai pavasarį pakeliami ir rišami horizontaliai. Vėliau iš pernykščių stiebų išaugantys ūgliai rišami vertikaliai.
Kai vynuogė išaugina 9–10 lapų (gegužės pabaigoje ar birželį), viršūnė nugnybiama, virš žiedyno paliekant 8–9 lapus. Vėliau ūgliai ir stiebų viršūnės trumpinami virš antrojo lapo. Kad vynuogės derėtų kasmet ir spėtų pasiruošti žiemai, kekių skaičių reikia reguliuoti. Ant kiekvieno stiebo paliekama tik po vieną (apatinę) kekę.

Kiti priežiūros ypatumai
Lietuvoje geriausia sodinti ankstyvųjų veislių vynuoges. Jų pasirinkimas – gausus. Irmos Dubovičienės nuotrauka

Lietuvoje geriausia sodinti ankstyvųjų veislių vynuoges. Jų pasirinkimas – gausus. Irmos Dubovičienės nuotrauka

Vynuogės tręšiamos kaip kiti daržo augalai ir tomis pačiomis trąšomis. Labai tinka kompleksinės trąšos. Kad augalas spėtų sumedėti, azotinėmis trąšomis baigiama tręšti birželio pabaigoje– liepos pradžioje. Skatinant augalo brendimą, sumedėjimą, fosforo bei kalio trąšomis galima tręšti ir rugpjūtį (20 g/10 l vandens). Rudeniop labai naudinga patręšti per lapus medžio pelenais. 2 kg pelenų užpilami kibiru (10 l) verdančio vandens, pamaišoma ir paliekama. Purškiama, kai ataušta. Šiame tirpale yra visų augalui reikalingų maisto medžiagų (išskyrus azotą) ir optimalios sudėties. Patręštos vynuogės greičiau sumedėja, uogos būna saldesnės, anksčiau prinoksta. Augalai turi būti apravėti, o per sausras – palieti (15 l/kv. m). Uogoms pradėjus nokti, šiltnamyje vynuogės nustojamos laistyti, o lauke po augalais pravartu patiesti polietileno plėvelę, kad prie šaknų patektų mažiau drėgmės. Mat dėl drėgmės pertekliaus kai kurių veislių uogos ('Viktorija', 'Krasa severa') sutrūkinėja, dėl to pradeda pūti.

Kas apninka vynuoges

Daugiausia žalos derliui padaro vapsvos (yra vynuogių veislių, kurių vapsvos neįkanda, pvz., 'Vostorg', 'Kantamirovskij'). Jas geriausia pradėti naikinti, kol vynuogės nesunokusios. Man patogiausias ir paprasčiausias vapsvų naikinimo būdas: padedu lentą, išteptą surūgusia uogiene ar pasaldinta gira, o kai susirenka šimtas ar daugiau vapsvų, užvožiu kita lenta. Nuvalęs vėl paruošiu vapsvoms stalą, o po poros valandų – sutraiškau. Per savaitę gerokai apnaikinu!
Kai kurių veislių vynuogės (pvz., 'Krasa severa') linkusios sirgti netikrąja miltlige. Rudeniop, prieš nokstant, tokius augalus reikia nupurkšti tais pačiais preparatais kaip bulves nuo fitoftoros (veiklioji medžiaga mankocebas). Pasireiškus tikrajai milt ligei, galima naudoti akaricidus arba padulkinti siera. Sieros garai naikina ne tik miltligės pradus, bet ir erkes (jų kartais būna šiltnamyje). Tikrajai miltligei neatspari labai ankstyva gera veislė 'Aliošenkin'.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Sodyba
Kauno pašonėje Neveronyse Danguolė ir Arūnas Januševičiai prieš dešimtį metų įsigijo nebaigtą statyti mūrinuką. Ruslano Kondratjevo nuotr.
2014 Spalio mėn. 18 d. 08:00
Ne veltui sakoma, kad obuolys netoli rieda nuo obels. Danguolės Januševičienės sodyboje augalų – ne mažiau, nei ji matė augdama pas mamą. Kauno pašonėje Neveronyse Danguolė ir Arūnas Januševičiai prieš dešimtį metų įsigijo nebaigtą... »
Kiekvienais metais šurmuliuojančios sostinėje mugės „Sodo kraitė“ labiausiai laukia sodininkaujantys miestelėnai ir sostinės svečiai, kurie atvažiuoja įsigyti retesnių augalų. Ruslano Kondratjevo nuotr.
2014 Spalio mėn. 11 d. 07:00
Kiekvienais metais šurmuliuojančios sostinėje mugės „Sodo kraitė“ labiausiai laukia sodininkaujantys miestelėnai ir sostinės svečiai, kurie atvažiuoja įsigyti retesnių augalų. Vilniaus mokytojų namų direktorė Zita Žepnickienė priminė... »
Tarptautinės egzotinių augalų parodos „Žali horizontai“ rengėjai šiais metais kambarinių augalų mylėtojus pakvietė apsilankyti Raudondvario menų inkubatoriuje. Autorės nuotr.
2014 Spalio mėn. 4 d. 07:00
Tarptautinės egzotinių augalų parodos „Žali horizontai“ rengėjai šiais metais kambarinių augalų mylėtojus pakvietė apsilankyti Raudondvario menų inkubatoriuje. Parodos tema – „Iš laukinių kraštų į Europą“. Tris parodos dienas... »
Kai dienos negailestingai trumpėja, soduose ir daržuose tenka suktis smarkiau, nes darbų į valias. VL archyvo nuotr.
2014 Spalio mėn. 4 d. 07:00
Kai dienos negailestingai trumpėja, soduose ir daržuose tenka suktis smarkiau, nes darbų į valias. »
Moliūgas ypatingas tuo, kad suvartoti galima jį visą, be to, mums ypač naudingos jo sėklos. scanpix.ee nuotr.
2014 Rugsėjo mėn. 29 d. 09:34
Moliūgas ypatingas tuo, kad suvartoti galima jį visą, be to, mums ypač naudingos jo sėklos, sako Lietuvos žemės ūkio universiteto Agronomijos fakulteto Sodininkystės ir daržininkystės katedros profesorė Honorata Danilčenko. „Svarbiausias... »
Pakruojo krašte gyvenančiųjų ar kilusiųjų iš jo sodybose galima pamatyti miniatiūrinių vėjo malūnų. Ruslano Kondratjevo nuotr.
2014 Rugsėjo mėn. 28 d. 12:00
Dažnas, puikiai sutvarkęs namų aplinką, pasisodinęs įdomių ir gražių augalų, anksčiau ar vėliau susimąsto, kuo dar galima būtų paįvairinti kiemą. Pakruojo krašte gyvenančiųjų ar kilusiųjų iš jo sodybose galima pamatyti miniatiūrinių... »
Ir nužydėjusios šluotelinės hortenzijos atrodo dekoratyviai, nes jų žiedynai ant šakų gali išsilaikyti iki pavasario. VL archyvo nuotr.
2014 Rugsėjo mėn. 28 d. 10:00
Ir nužydėjusios šluotelinės hortenzijos atrodo dekoratyviai, nes jų žiedynai ant šakų gali išsilaikyti iki pavasario. Pasak gėlininkės biologės Reginos Kazlauskienės, šios hortenzijos labai greitai auga, žiedynai susiformuoja ir ant naujų... »
Vis dažniau namuose pasiryžtama auginti šeškus. VL archyvo nuotr.
2014 Rugsėjo mėn. 27 d. 14:00
Vis dažniau namuose pasiryžtama auginti šeškus. Šie gyvūnėliai mieli, protingi ir aktyvūs. Smalsūs ir gudrūs šeškai puikiai tinka laikyti namuose, tačiau jais, kaip ir kitais augintiniais, reikia rūpintis ir dresuoti. Šeškai buvo prijaukinti... »
Juvelyrė Virginija Abraitytė su vyru gyvenimą puikiai įrengtame bute, viename iš sostinės mikrorajonų, iškeitė į jokių patogumų neturinčią kaimo trobelę. Ruslano Kondratjevo nuotr.
2014 Rugsėjo mėn. 20 d. 07:00
Vieni bėga į miestus, kiti emigruoja, o treti perka apleistas sodybas ir prikelia jas antram gyvenimui. Pavasarį bus dveji metai, kai juvelyrė Virginija Abraitytė gyvenimą puikiai įrengtame bute, viename iš sostinės mikrorajonų, iškeitė į jokių... »
Jurginų augintojai, jų pardavėjai pastebi, kad vis daugiau investuojančiųjų į gražią aplinką domisi šiomis karališkomis gėlėmis. Autorės nuotr.
2014 Rugsėjo mėn. 13 d. 08:00
Pastaraisiais metais jurginai ypač išpopuliarėjo. Jurginų augintojai, jų pardavėjai pastebi, kad vis daugiau investuojančiųjų į gražią aplinką domisi šiomis karališkomis gėlėmis. »
Antram gyvenimui Pusvaškių šeima prikėlė gimtąją Janinos sodybą. Ruslano Kondratjevo nuotr.
2014 Rugsėjo mėn. 6 d. 09:38
Dažnas važiuodamas pro mažuosius Lietuvos miestelius žavisi puikai tvarkoma aplinka. Ne išimtis – ir netoli Molėtų esanti Alanta. Pasivaikščioti po šimtmečių istoriją menantį Alantos dvarą verta bet kuriuo metų laiku. »
P.Ciplijauskas saulėgrąžomis susidomėjo prieš keturiolika metų. Albino Čapliko nuotr.
2014 Rugsėjo mėn. 1 d. 08:00
Kai į gatves pasipils puokštėmis nešini moksleiviai, ne vienas atkreips dėmesį į jų nešamas gėles. Puošnieji kardeliai tokiai šventei labai tinka. Kauno rajone Babtuose gyvenančio gėlių selekcininko Pauliaus Ciplijausko sukurtų veislių... »
Netoli Tartu įsikūrusio Tynu Tammo sodybą garsina jau septyniolika metų čia vykstantis muzikos festivalis „Leigo Lake Music“. Autorės nuotr.
2014 Rugpjūčio mėn. 23 d. 08:00
Netoli Tartu įsikūrusio Tynu Tammo sodybą garsina jau septyniolika metų čia vykstantis muzikos festivalis „Leigo Lake Music“. Pernai sodybos savininkas buvo pripažintas geriausiai Estijoje sutvarkiusiu kraštovaizdį ir pritaikiusiu jį kultūros... »
Žemoji amorfa
2014 Rugpjūčio mėn. 17 d. 18:00
Kiekvienais metais augalai kenčia nuo žiemos šalčių, pavasarinių šalnų ar svilinančių karščių vasarą. Vilniaus universiteto Botanikos sodo Augalų kolekcijų skyriaus Dendrologinių kolekcijų grupės vyr. kuratorė Gintarėlė Jurkevičienė... »
Rasa prisipažino, kad pavėsinė – jos kūrybinių minčių buveinė.Autorės nuotr.
2014 Rugpjūčio mėn. 16 d. 21:00
Rasa Šimonienė nesvajoja kaimo iškeisti į miestą. Daugiau nei tris dešimtmečius Vepriuose gyvenanti moteris dirba valdišką darbą, prižiūri ūkį ir randa laiko savo pomėgiams. »
Svarbiausi rugpjūčio darbai sode ir darže.Alloverpress.ee nuotr.
2014 Rugpjūčio mėn. 4 d. 13:15
Paskutinysis vasaros mėnuo – pirmiausia, derliaus metas. Rugpjūtį sunoksta pomidorai, derliumi džiugina agurkai, kasamos ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo veislių bulvės. Soduose šį mėnesį jau gausu prinokusių vasarinių obuolių, o juodieji... »
Kai rauplių pažeisti obuoliai sutrūkinėja, įsimeta puviniai. VL archyvo nuotr.
2014 Liepos mėn. 27 d. 08:20
Reikia jau dabar pasirūpinti, kad derlius būtų dosnus ne tik šiemet, bet ir kitąmet. »
2014 Liepos mėn. 26 d. 08:00
Dažniausiai gėlynais, dekoratyviniais augalais savų namų kieme rūpinasi moterys, tačiau kai kada joms telieka tik gėrėtis tuo, ką šeimos galva sukūrė. Sostinės Antakalnio rajone gyvenantis Vidmantas Pelėda įkūrė vieną didžiausių šalyje... »
Karvę Birutę melžia pats M. Baršys, nes žmonai būtų per sunku. Ruslano Kondratjevo nuotr.
2014 Liepos mėn. 19 d. 08:00
Daug sėkmės istorijų rodo, kad gyvenimas kaime gali būti ne prastesnis, o dažnai net geresnis, turiningesnis ir sveikesnis nei mieste. Vis dažniau tai supranta ir jauni žmonės. Kartą per savaitę Druskininkų turguje prekiaujantį Mantą Baršį... »
Švenčionių rajone yra daug mažai užterštų kaimiškų vietų su savo tradicijomis, papročiais, savitu gyvenimo būdu, nepakartojamais kraštovaizdžio elementais. Ruslano Kondratjevo nuotr.
2014 Liepos mėn. 15 d. 11:09
Švenčionių kraštas – vienas iš rečiausiai gyvenamų šalies rajonų. Tik ar ilgai toks bus, nes vis daugiau norinčiųjų įsikurti vaizdingose jo apylinkėse. Vilniaus senamiestyje gyvenantys Gražina ir Tomas Jonušai įsikūrė ir netoli... »
Laurynas Okockis su anties jaunikliu. Autoriaus nuotr.
2014 Liepos mėn. 5 d. 10:24
Iškylaudami gamtoje, žmonės randa laukinių paukščių ir žvėrelių jauniklių. Negalvodami apie pasekmes ir gyvosios gamtos apsaugos įstatymų pažeidimus, juos pasiima į namus ir bando paversti naminiais gyvūnėliais. »
Naudodamas aukštalipių įrangą, A.Bagdonas nukėlė kelių dešimčių metrų aukštyje augančiais raganų šluotas.
2014 Liepos mėn. 5 d. 08:00
Kadaise tikėta, kad raganos į vakaruškas ant kalno suskrendančios ant šluotų, kurias, kol linksminasi, sudedančios į medžius. Tos šluotos būdavusios nepaprastos – gyvos. Kai raganos jas medžiuose palikdavo, šios prilipdavo ir augdavo toliau... »
Darželiu paprastai vadindavo gėlėms ir kitiems dekoratyviems augalams auginti skirtą žemės sklypelį prie gyvenamųjų namų.
2014 Birželio mėn. 30 d. 15:22
Šiuolaikiniai gėlynai labai skiriasi nuo kadaise Lietuvoje prie sodybų buvusių darželių. Jie atliko estetinę funkciją – puošė sodybą, be to, pagal darželius kiti žmonės susidarydavo nuomonę apie šeimininkus, ypač šeimos merginas... »
Pasak legendos, Vilkokšnio ežeras atsirado stebuklingai. Į ledynečio paliktą griovą vanduo bėgo tol vanduo, kol žmonės neatspėjo ežero vardo. Atspėjus jo vardą, vanduo nustojo bėgti. Asmeninio archyvo nuotr.
2014 Birželio mėn. 23 d. 10:35
Visos tautos nuo seno mano, kad trumpiausia metų naktis – stebuklinga. Lietuviai – ne išimtis. Iki krikščionybės įsigalėjimo švęsta Rasų šventė buvo sutapatinta su šv. Jono varduvėmis, tačiau gamtiškas jos pradas išliko.  »
Eglė ir Arūnas Railos visada palaiko vienas kitą. Autorės nuotr.
2014 Birželio mėn. 14 d. 10:07
Beveik kiekvienas augalų mėgėjas vėliau ar anksčiau supranta, kad visų gėlių, dekoratyvinių krūmų, medžių net ir labai norėdamas nesurinks ir savo sklype neįkurdins. Sudervėje gyvenanti Eglė Railienė pastaruosius kelerius metus žavisi... »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Daugailas, Gilbertas, Nojus, Rapolas, Švitrigailė

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Kai vertinate žiemos laiko įvedimą, laikrodžio rodyklę pasukant valanda atgal?

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2014-10-24
Valiutos_usd
USD  
Arrow up
2.7366 LT
EUR     3.4528 LT
Valiutos_gbp
GBP  
Arrow up
4.3861 LT
Valiutos_lvl
LVL     4.9184 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow down
81.61   bar.
Dujos
Arrow up
3.65   MMBTU
Auksas
Arrow up
1229.5   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

Atlapsėjo rudenėlis. Drumsčiasi padangių mėlis. Karksi varna pagiry Rudeninį popuri.
Bet Anupras varną giria: – Aš pakelčiau ją didvyre: Per šalčius tupės beržuos, Bet svetur neemigruos.
Turi nuomonę ir Kempė: – Kas tos žąsys? Kas tos pempės? Emigruoja vyturiai, O toliausia tai gandrai.
One prieštaraut negali: – Varnos šildosi šilely. Seimas jas paskelbs, jaučiu, Nacionaliniu paukščiu.