Parsisiųskite

Sausio 28 d., trečiadienis
 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Naujienos Žemės ūkis Tuščios kišenės atgręžė į triušių auginimą

2009 Lapkričio mėn. 11 d. 14:07

Tuščios kišenės atgręžė į triušių auginimą

Veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio.

Veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nedarbas ne vieną sodietį paskatino pradėti auginti ilgaausius. Panevėžio rajono triušių augintojas Eduardas Kubilius tvirtino, kad per sunkmetį triušienos paklausa beveik nesumažėjo.

„Krizė sumažino gyventojų pajamas, tačiau mums, veislinių triušių augintojams, tai iš dalies išeina į naudą. Daugiau žmonių perka triušius, augina juos, maitina šeimas. Veislinių bandų savininkai dabar net nepriaugina tiek, kiek žmonės pageidauja“, – sakė Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos pirmininkas Saulius Vasiliauskas.

Krizė išėjo į naudą

Tie, kas valgė triušieną, ir dabar jos neatsisakė. Šia mėsa mėgaujasi tie, kas išgali jos nusipirkti. Kitiems dėl sveikatos triušieną rekomenduoja gydytojai.

O triušius perka darbo ir pajamų netekę, karves auginti atsisakę žmones. Kai kurie perka tik savo reikmėms, kiti turi ketinimų pabandyti verstis triušininkyste ir taip prisidurti prie pragyvenimo. Ilgaausiai pigiau kainuoja, greitai auga, todėl ne vienam atrodo, kad auginti triušius nėra sudėtinga.
Tačiau patyrę triušių augintojai pabrėžia, kad toks mąstymas klaidingas. Anot jų, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad triušių auginimas nereikalauja daug pastangų ir investicijų.

Veislininkystė išgyvena sąstingį

Prieš keletą metų Lietuvoje buvo 13 veislinių triušių bandų, dabar jų beliko tik keturios. Nors, pasak specialistų, šalyje gali būti suvartojama kur kas daugiau triušienos, veislinių triušių augintojai traukiasi iš rinkos.

„Triušių veislininkystėje buvo padarytas žingsnis į priekį, tačiau dabar ji išgyvena sąstingį. Ši sritis neremiama, augintojai prarado entuziazmą. Štai prieš keletą metų parengtos veislinių triušių vertinimo taisyklės guli Žemės ūkio ministerijos stalčiuose“, – tvirtino Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto mokslininkė dr. Daiva Ribikauskienė.

Anot S.Vasiliausko, vieni triušių augintojai traukiasi iš veislininkystės (kai kurios bandos neatitiko jiems keliamų reikalavimų), kiti nori gauti veislinės bandos statusą.

„Procesas vyksta, nors tokio triušių veislininkystės pakilimo, koks buvo prieš penketą metų, nėra“, – pripažino ilgametis triušių augintojas, draugijos pirmininkas.

Nuo 2004 metų Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija pripažinta veislininkystės institucija, turinti teisę vykdyti triušių veislininkystės programą ir pildyti veislinių triušių kilmės knygą. Veislinių bandų savininkai siekia auginti ir parduoti labai geros kokybės triušių veislinį prieauglį ir dirbti kryptingą veislininkystės darbą, gerinant mėsinių bei kailinių triušių savybes.

Tačiau veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio.

Pramoniniai triušiai turi paklausą
Rita ir Eduardas Kubiliai daugiau orientuojasi auginti kailinius triušius. Vidos Tavorienės nuotraukos

Rita ir Eduardas Kubiliai daugiau orientuojasi auginti kailinius triušius. Vidos Tavorienės nuotraukos

Veislinei triušininkystei apstingus, pramoninių triušių fermų savininkai investuoja į triušynus. Pramoninio ūkio Kretingos rajone savininkas Vaidas Purmalis kiekvieną mėnesį paskerdžia apie tūkstantį triušių. Nuolat jo fermoje auga 3–4 tūkstančiai ilgaausių.

„Iki krizės triušienos paklausa buvo didesnė nei galėjau pasiūlyti, vis prašydavo daugiau. Dabar daugiau neprašo, tačiau ką paskerdžiu, išparduodu“, – sakė pramoninės triušių fermos savininkas, šį verslą pradėjęs maždaug prieš ketverius metus.

Didžiąją dalį triušienos augintojas parduoda prekybos tinklui „Iki“, taip pat tiekia restoranams, turgavietėms ir kt.

V.Purmalis savo lėšomis yra įsirengęs šiuolaikišką triušių skerdyklą. Be jos, sako, verslas būtų sustojęs. Pasak triušių augintojo, jo verslo sėkmę lemia ir tai, jog ūkyje naudojama dirbtinio triušių sėklinimo technologija. Triušių auginimo, dirbtinio jų apsėklinimo V.Purmalis mokėsi Ispanijos triušių fermose. „Auginti triušius nėra taip paprasta. Triušininkystė reikalauja ir investicijų, ir daug darbo, ir nuoseklumo“, – aiškino triušių augintojas.

Ilgaausius augina Kalėdoms

Patyręs triušių augintojas E.Kubilius prieš keletą metų pasuko kailinių triušių auginimo kryptimi. Šimtą motininių patelių laikantis ūkininkas neintensyvina gamybos. Kailinių veislių triušius augina ilgiau – apie 7 mėnesius.

Triušių kailius sudėtinga realizuoti. Ankstesniais metais triušių augintojui yra pasisekę nedaug kailiukų parduoti į Rusiją, Ispaniją, vietos rinkoje. Jo auginamų triušių kailiukai buvo gerai įvertinti aukcione Kopenhagoje. Tačiau išparduoti didesnių kiekių nepavyksta. Kol tokių galimybių nėra, ūkininkas su šeimos nariais jau keletą metų vysto papildomą verslą – iš triušių kailių siuva kepures, pirštines, šlepetes ir kt.

Ūkininkas nesunkiai išparduoda triušieną. Ją perką kavinės, restoranai, privatūs pirkėjai. Įmonės pamėgo užsakyti po keliasdešimt triušių darbuotojams Kalėdų proga. „Kai kurie žmonės negali valgyti jokios kitos mėsos, išskyrus triušieną. Pvz., vienas vyras iš Vilniaus atvažiuoja triušienos savo alergiškam vaikui“, – pastebėjo E.Kubilius.

Lietuviams – kiniška triušiena
Dr. Daiva Ribikauskienė, Lietuvos veterinarijos akademijos
Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja Lietuvoje vienam gyventojui per metus tenka tik 80–200 g triušienos, o, pvz., Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje – apie 5 kilogramus. Triušiena yra labai vertinga mėsa, todėl jos poreikis šalyje yra. Jeigu į Lietuvą triušiena įvežama iš Belgijos (manoma, kad į šią šalį atveža iš Kinijos), vartotojui ji reikalinga. Šią rinką turėtų užimti šalies triušių augintojai. Apmaudu, kad jie jos neužpildo. Daugiau triušių išauginama pramoninėse fermose. O veislinė triušininkystė pastaruoju metu susitraukė. Tai nelengvas darbas, reikalaujantis nuoseklumo, investicijų. Tačiau mokslininkai šioje srityje deda pastangas, atlieka tyrimus.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Žemės ūkis
scanpix.ee nuotr.
2015 Sausio mėn. 29 d. 15:38
Rusijos federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) duomenimis, 2014-aisiais daugiau nei 2013 metais šalyje pagaminta mėsos. Pieno ir kiaušinių gamyba beveik nepakito. »
scanpix.ee nuotr.
2015 Sausio mėn. 29 d. 14:11
Valstybės valdomos pieno sudėties ir kokybės tyrimų bendrovės „Pieno tyrimai“ pajamos pernai kiek sumažėjo. Įmonės vadovas tai sieja su pablogėjusia situacija rinkoje dėl Rusijos embargo, tačiau praradimus tikimasi kompensuoti... »
ŽŪM nuotr.
2015 Sausio mėn. 29 d. 13:28
Naujų rinkų paieška – tai ne tik produktų pristatymas verslo partneriams. Norint pasirašyti perspektyvias verslo sutartis, reikia išmanyti ir šalies kultūrą, papročius ir tradicijas, ypač kai kalbama apie musulmoniškas šalis. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 29 d. 13:24
Lietuva sieks 0,5 mln. kubų padidinti metinį biokuro perdirbimą. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas teigia, kad tokį kiekį biokuro galima gauti, surinkus šakas, medžių išvartas ir kitą menkavertę medieną. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 29 d. 12:05
Lietuvos deleguotas už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis turėtų viešai paskelbti Rusijai siųstą dokumentą, dėl kurio kilo nepasitenkinimas tarp Europos Sąjungos (ES) narių, sako Seimo pirmininkė. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 29 d. 10:21
Nacionalinėje žemės tarnyboje (NŽT) 2012 m. įdiegta Pasitikėjimo linija, kuria galima pranešti apie neteisėtus Tarnybos darbuotojų veiksmus. Nuo 2014 m. balandžio mėn. žmonėms sudaryta galimybė visą parą minėtą informaciją anonimiškai... »
scanpix.ee nuotr.
2015 Sausio mėn. 29 d. 08:24
Lietuvos premjeras teigia, kad šalies deleguotas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, neketino derėtis su Rusija dėl maisto produktų embargo panaikinimo kai kurioms šalims. »
delaval.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 29 d. 07:27
Kinai kviečia pasirašyti sutarti dėl lietuviškų veislinių gyvulių importo. Ūkininkus tai džiugina, nes raguočių eksportas galėtų augti trečdaliu, rašo „Verslo žinios“. »
VMVT nuotr.
2015 Sausio mėn. 28 d. 15:15
Alytaus rajone, Alovės seniūnijos miške sumedžiotam šernui nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM). Šerno mėginiai buvo atrinkti vykdant nacionalinę AKM stebėsenos ir kontrolės programą. »
Martyno Vidzbelio nuotr.
2015 Sausio mėn. 28 d. 14:39
Geras šeimininkas žino, kad ratus ruošti reikia žiemą. Tad ir dūsavo dėl to Kelmės rajono žemdirbiai, susirinkę į savo kasmėnesinį susirinkimą: ratai jau kaip ir paruošti, bet kur su jais nuvažiuosi, jei kelininkai tokią sankryžą Ramučiuose... »
VL archyvo nuotr.
2015 Sausio mėn. 28 d. 14:23
Europos Komisija (EK) į saugomų produktų sąrašą įtraukė sūrį „Liliputas“, kuris tapo septintuoju lietuvišku saugomu produktu Europos Sąjungoje (ES). Ateityje sąraše gali atsirasti dar du lietuviški produktai. »
scanpix.ee nuotr.
2015 Sausio mėn. 28 d. 13:48
Šiemet į Lietuvą patikrinti jautienos perdirbimo sistemos atvyks Irano ir Maroko delegacijos. Šioms šalims patvirtinus, kad Lietuva atitinka reikalavimus, būtų galima pradėti eksportuoti ritualiniu būdu paskerstų jaučių mėsą - vadinamąja... »
Autorės nuotr.
2015 Sausio mėn. 28 d. 12:38
Teigiama, kad mastito (tešmens uždegimo) nuostoliai pieno ūkiuose yra kelis kartus didesni nei nuostoliai dėl nevaisingumo ir reprodukcinių ligų. Apie šią ligą, jos diagnozavimą, gydymą ir profilaktiką kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų... »
florafaunadinner.com nuotr.
2015 Sausio mėn. 28 d. 10:41
Norėdami įsitvirtinti rinkoje, ūkininkai stengiasi vartotojams pateikti kuo įvairesnę produkciją, todėl jie gamina naujų originalių produktų, dalyvauja projektuose, bendradarbiauja su mokslininkais. Varėnos rajono ūkininkas Petras Tiknevičius... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 28 d. 09:52
Estijos statistikos departamento negalutiniais duomenimis, 2014-aisiais šalyje nuimtas rekordinis grūdų derlius - 1,222 mln. tonų, 25 proc. didesnis nei 2013 metais. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 28 d. 09:45
Prekybos tinklas „Maxima“, jau susitaręs dėl mažesnių pieno produktų kainų su bendrovėmis „Rokiškio sūris“ ir „Žemaitijos pienas“, šią savaitę susitarė ir su Vilkyškių pienine. Su pastarąja jau susitarė prekybos tinklas „Iki“... »
scanpix.ee nuotr.
2015 Sausio mėn. 28 d. 08:37
Dauguma Lietuvos gyventojų nepritaria, kad šalyje būtų auginami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO), skirti maistui ar pašarams, rodo europarlamentaro Valentino Mazuronio užsakyta apklausa. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 28 d. 07:27
Cukraus rinkoje pasaulinės tendencijos didesnę įtaką pradės daryti 2017 metais, kai bus atsisakyta cukraus kvotų, rašo „Verslo žinios“. »
scanpix.ee nuotr.
2015 Sausio mėn. 27 d. 15:38
Veterinarijos specialistai perspėja ūkius dėl Europoje plintančio paukščių gripo. Kaip praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), šią savaitę Bulgarijos Burgo regione nustatytas didelio patogeniškumo paukščių gripo H5N1... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 27 d. 13:33
Apmokestinus žemdirbiams skirtą dyzeliną, Seimo narys siūlo jų finansines netektis kompensuoti, sumažinus pridėtinės vertės mokestį (PVM) už degalus. „Tada reikėtų sumažinti jiems PVM. Jeigu iš ūkininkų paimam 7 mln.  eurų akcizo... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 27 d. 12:21
Dėl pigesnių pieno produktų su prekybininkais susiderėjusių gamintojų sąrašą papildė ir bendrovė „Pieno žvaigždės“ - įmonė pradėjo pokalbius su prekybos tinklu „Rimi“ dėl kainų mažinimo. Bendrovės atstovai šios informacijos... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 27 d. 08:51
Seimui siūloma nuo liepos didinti akcizą už žemdirbiams skirtą kurą. Pabrangus degalams, valstybės biudžetas papildomai gautų apie 7 mln. eurų per metus. Atitinkamą Akcizų įstatymo pataisą Seime užregistravo žemės ūkio ministrė Virginija... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 27 d. 07:42
Premjeras Algirdas Butkevičius teigia esąs priblokštas žinios, kad Europos Komisija galėjo pasiūlyti Rusijai pačiai nuspręsti, kurioms šalims panaikinti maisto produktų embargą. Jis tikisi, kad Europos Sąjunga (ES) atšauks pavienių... »
scanpix.ee nuotr.
2015 Sausio mėn. 26 d. 15:38
Žemdirbiams iki pradėjusio penktadienio už 2014 metus išmokėta 295,582 mln. eurų tiesioginių nacionalinių ir Europos Sąjungos išmokų. »
fotodiena.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 26 d. 14:35
Danijos kapitalo kiaulių auginimo įmonės „Idavang“ ir Santakos bendruomenės ginčą dėl 10 tūkst. paršelių auginimo Kalvarijos kiaulių komplekse nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) nusprendė, kad atsakingos... »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Aivaras, Gintas, Girkantas, Valerijus, Žibutė

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Ar domitės artėjančiais savivaldybių rinkimais?

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2015-01-29
Valiutos_usd
USD  
Arrow down
0.8815 LT
EUR  
Arrow down
1 LT
Valiutos_gbp
GBP  
Arrow up
1.3394 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow down
44.4   bar.
Dujos
Arrow up
2.864   MMBTU
Auksas
Arrow down
1281.8   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

Gal pamiršo, gal ir tyčia Jų nešventino Bažnyčia. Et, galvojo kunigai, Čia ne mūsų pinigai.
Gavo pensiją Dirvelė. – One, neškim į bankelį. Ten už durų septynių Mano eurui bus ramu.
– Gal, Anuprai , išprotėjai? Gal tau „stogas“ pajudėjo? Nebe tie dabar laikai – Verks bankely pinigai.
Bankrutuos – sudie, euruti, O palūkanų – špygutė. Seną kojinę turiu. Ten ir bankas. Su euru.