Parsisiųskite

Gruodžio 17 d., trečiadienis
 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Naujienos Žemės ūkis Tuščios kišenės atgręžė į triušių auginimą

2009 Lapkričio mėn. 11 d. 14:07

Tuščios kišenės atgręžė į triušių auginimą

Veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio.

Veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nedarbas ne vieną sodietį paskatino pradėti auginti ilgaausius. Panevėžio rajono triušių augintojas Eduardas Kubilius tvirtino, kad per sunkmetį triušienos paklausa beveik nesumažėjo.

„Krizė sumažino gyventojų pajamas, tačiau mums, veislinių triušių augintojams, tai iš dalies išeina į naudą. Daugiau žmonių perka triušius, augina juos, maitina šeimas. Veislinių bandų savininkai dabar net nepriaugina tiek, kiek žmonės pageidauja“, – sakė Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos pirmininkas Saulius Vasiliauskas.

Krizė išėjo į naudą

Tie, kas valgė triušieną, ir dabar jos neatsisakė. Šia mėsa mėgaujasi tie, kas išgali jos nusipirkti. Kitiems dėl sveikatos triušieną rekomenduoja gydytojai.

O triušius perka darbo ir pajamų netekę, karves auginti atsisakę žmones. Kai kurie perka tik savo reikmėms, kiti turi ketinimų pabandyti verstis triušininkyste ir taip prisidurti prie pragyvenimo. Ilgaausiai pigiau kainuoja, greitai auga, todėl ne vienam atrodo, kad auginti triušius nėra sudėtinga.
Tačiau patyrę triušių augintojai pabrėžia, kad toks mąstymas klaidingas. Anot jų, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad triušių auginimas nereikalauja daug pastangų ir investicijų.

Veislininkystė išgyvena sąstingį

Prieš keletą metų Lietuvoje buvo 13 veislinių triušių bandų, dabar jų beliko tik keturios. Nors, pasak specialistų, šalyje gali būti suvartojama kur kas daugiau triušienos, veislinių triušių augintojai traukiasi iš rinkos.

„Triušių veislininkystėje buvo padarytas žingsnis į priekį, tačiau dabar ji išgyvena sąstingį. Ši sritis neremiama, augintojai prarado entuziazmą. Štai prieš keletą metų parengtos veislinių triušių vertinimo taisyklės guli Žemės ūkio ministerijos stalčiuose“, – tvirtino Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto mokslininkė dr. Daiva Ribikauskienė.

Anot S.Vasiliausko, vieni triušių augintojai traukiasi iš veislininkystės (kai kurios bandos neatitiko jiems keliamų reikalavimų), kiti nori gauti veislinės bandos statusą.

„Procesas vyksta, nors tokio triušių veislininkystės pakilimo, koks buvo prieš penketą metų, nėra“, – pripažino ilgametis triušių augintojas, draugijos pirmininkas.

Nuo 2004 metų Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija pripažinta veislininkystės institucija, turinti teisę vykdyti triušių veislininkystės programą ir pildyti veislinių triušių kilmės knygą. Veislinių bandų savininkai siekia auginti ir parduoti labai geros kokybės triušių veislinį prieauglį ir dirbti kryptingą veislininkystės darbą, gerinant mėsinių bei kailinių triušių savybes.

Tačiau veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio.

Pramoniniai triušiai turi paklausą
Rita ir Eduardas Kubiliai daugiau orientuojasi auginti kailinius triušius. Vidos Tavorienės nuotraukos

Rita ir Eduardas Kubiliai daugiau orientuojasi auginti kailinius triušius. Vidos Tavorienės nuotraukos

Veislinei triušininkystei apstingus, pramoninių triušių fermų savininkai investuoja į triušynus. Pramoninio ūkio Kretingos rajone savininkas Vaidas Purmalis kiekvieną mėnesį paskerdžia apie tūkstantį triušių. Nuolat jo fermoje auga 3–4 tūkstančiai ilgaausių.

„Iki krizės triušienos paklausa buvo didesnė nei galėjau pasiūlyti, vis prašydavo daugiau. Dabar daugiau neprašo, tačiau ką paskerdžiu, išparduodu“, – sakė pramoninės triušių fermos savininkas, šį verslą pradėjęs maždaug prieš ketverius metus.

Didžiąją dalį triušienos augintojas parduoda prekybos tinklui „Iki“, taip pat tiekia restoranams, turgavietėms ir kt.

V.Purmalis savo lėšomis yra įsirengęs šiuolaikišką triušių skerdyklą. Be jos, sako, verslas būtų sustojęs. Pasak triušių augintojo, jo verslo sėkmę lemia ir tai, jog ūkyje naudojama dirbtinio triušių sėklinimo technologija. Triušių auginimo, dirbtinio jų apsėklinimo V.Purmalis mokėsi Ispanijos triušių fermose. „Auginti triušius nėra taip paprasta. Triušininkystė reikalauja ir investicijų, ir daug darbo, ir nuoseklumo“, – aiškino triušių augintojas.

Ilgaausius augina Kalėdoms

Patyręs triušių augintojas E.Kubilius prieš keletą metų pasuko kailinių triušių auginimo kryptimi. Šimtą motininių patelių laikantis ūkininkas neintensyvina gamybos. Kailinių veislių triušius augina ilgiau – apie 7 mėnesius.

Triušių kailius sudėtinga realizuoti. Ankstesniais metais triušių augintojui yra pasisekę nedaug kailiukų parduoti į Rusiją, Ispaniją, vietos rinkoje. Jo auginamų triušių kailiukai buvo gerai įvertinti aukcione Kopenhagoje. Tačiau išparduoti didesnių kiekių nepavyksta. Kol tokių galimybių nėra, ūkininkas su šeimos nariais jau keletą metų vysto papildomą verslą – iš triušių kailių siuva kepures, pirštines, šlepetes ir kt.

Ūkininkas nesunkiai išparduoda triušieną. Ją perką kavinės, restoranai, privatūs pirkėjai. Įmonės pamėgo užsakyti po keliasdešimt triušių darbuotojams Kalėdų proga. „Kai kurie žmonės negali valgyti jokios kitos mėsos, išskyrus triušieną. Pvz., vienas vyras iš Vilniaus atvažiuoja triušienos savo alergiškam vaikui“, – pastebėjo E.Kubilius.

Lietuviams – kiniška triušiena
Dr. Daiva Ribikauskienė, Lietuvos veterinarijos akademijos
Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja Lietuvoje vienam gyventojui per metus tenka tik 80–200 g triušienos, o, pvz., Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje – apie 5 kilogramus. Triušiena yra labai vertinga mėsa, todėl jos poreikis šalyje yra. Jeigu į Lietuvą triušiena įvežama iš Belgijos (manoma, kad į šią šalį atveža iš Kinijos), vartotojui ji reikalinga. Šią rinką turėtų užimti šalies triušių augintojai. Apmaudu, kad jie jos neužpildo. Daugiau triušių išauginama pramoninėse fermose. O veislinė triušininkystė pastaruoju metu susitraukė. Tai nelengvas darbas, reikalaujantis nuoseklumo, investicijų. Tačiau mokslininkai šioje srityje deda pastangas, atlieka tyrimus.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Žemės ūkis
Fotodiena.lt nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 19 d. 14:07
Dėl Rusijos embargo žemės ūkio ir maisto produkcijai iš Europos Sąjungos (ES) mėsos kaina krito iki 30 proc., sako galvijų augintojai. Tačiau Mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius pabrėžia, kad aukštesnės... »
scanpix.ee nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 19 d. 14:03
Apie tūkstantis ūkininkų ir profsąjungų aktyvistų penktadienį surengė protestą Briuselyje prieš derybas dėl planų įkurti transatlantinę laisvosios prekybos zoną, kuri, kaip jie baiminasi, sudarys sąlygas didžiosioms tarptautinėms korporacijoms... »
Martyno Vidzbelio nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 19 d. 07:27
Galvijų augintojai ir perdirbėjai šiandien paskelbs, kokių tiksliai nuostolių patyrė dėl Rusijos embargo bei pristatys kampaniją, kuria gyventojai bus skatinami vartoti daugiau lietuviškos jautienos. »
Fotodiena.lt nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 18 d. 16:00
Verslininko Tautvydo Barščio kontroliuojama „Kauno grūdų“ grupė gali netekti 12 mln litų vertės užsakymo tiekti miltus ir kitus grūdų produktus nepasiturintiems Lietuvos gyventojams. »
Fotodiena.lt nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 18 d. 15:39
Seimas leido gamintojams pirmumo teise apsirūpinti mediena iš valstybinių miškų. »
Fotodiena.lt nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 18 d. 14:05
Seimas ragina Vyriausybę imtis priemonių pieno sektoriui gelbėti, įskaitant ir 5 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) pieno produktams, riboti būtiniausių produktų prekybos antkainį iki 5 procentų. »
Fotodiena.lt nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 18 d. 08:57
Žemės ūkio ministrė sustabdė 12 mln. litų vertės maisto nepasiturintiems pirkimo konkursos dalį. Virginija Baltraitienė tvirtina, kad sustabdytas tik miltų ir kitų grūdų produktų pirkimas, nes buvo neaiškūs miltų kokybės reikalavimai... »
Raimundo Šuikos nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 18 d. 07:27
Sandėliuojant prekines daržoves, skirtas maistui arba pašarui, svarbu išsaugoti jų maistinę vertę, natūralų skonį, spalvą, konsistenciją, būtina stengtis sumažinti svorio nuostolius. Taip pat svarbu išsaugoti visas biologines dvimečių... »
Autorės nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 17 d. 14:24
Prieš Kalėdas išauga naminių paukščių, ypač žąsų, paklausa. Šviežia šių paukščių skerdena išgraibstoma greitai, todėl pavėlavusiesiems jos nusipirkti nebepavyksta. Alvydutė Jagminienė, tęsdama senelių ir tėvų tradicijas, kasmet... »
scanpix.ee nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 17 d. 13:48
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šiandien Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute afrikinio kiaulių maro diagnozė (AKM) nustatyta dar trims nugaišusiems šernams. Skaičiuojant nuo šių metų... »
Fotodiena.lt nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 17 d. 12:44
Lietuva vis dar laukia Kinijos leidimų eksportuoti į šalį pieno ir mėsos gaminius. Tai Kinijos premjerui Li Keqiangui (Li Kečiangui) Belgrade trečiadienį priminė Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. »
VL archyvo nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 17 d. 10:35
Augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos Lietuvoje šiemet, išankstiniais duomenimis, pagaminta už 7,556 mlrd. litų - 8,7 proc. mažiau nei 2013 metais. »
Martyno Vidzbelio nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 17 d. 10:23
Daržovių augintojai apie pelną nesvajoja. Šiek tiek daugiau naudos jie turi iš prekybos perdirbtomis (raugintomis ar marinuotomis) daržovėmis. Tačiau šiais metais konkurencija padidėjo ir tarp tokios produkcijos prekiautojų. prekiautojų. »
Fotodiena.lt nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 17 d. 09:16
Tiesioginių išmokų struktūra 2015 m. iš esmės skirsis nuo dabartinės, buvusios 2007–2014 metais, tačiau ūkininkai ir toliau turės laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų. Pareiškėjams ir toliau ketinama mokėti nacionalines... »
Fotodiena.lt nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 17 d. 07:43
Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) trečiadienį pradeda vadovauti jos Kauno skyriaus vadovė Daiva Gineikaitė. »
VL fotomontažas
2014 Gruodžio mėn. 17 d. 07:33
Jei žvėrys niokoja pasėlius, o ūkininkai už tai gauna kompensacijas iš valstybės ar jos įmonių biudžeto, jie – valstybės išlaikytiniai, įgyjantis konkurencinių pranašumų. Toks argumentas pateikiamas, pradėjus mažinti laukinių gyvūnų... »
Fotodiena.lt nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 16 d. 15:40
Lietuvos morkų augintojai, nemokamai išdaliję ar kitaip pašalinę rinkos 6 tūkst. tonų morkų, gaus europinės paramos. Ji bus skirta kitų metų pirmąjį pusmetį nuo Rusijos embargo nukentėjusiems ūkininkams. »
Fotodiena.lt nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 16 d. 14:32
Europos Komisija numatė pratęsti rugsėjo mėn. patvirtiną programą skubioms greitai gendančių vaisių ir daržovių rinkos priemonėms, susijusioms su Rusijos importo draudimu tam tikriems ES žemės ūkio produktams. Parama teikiama už produktų... »
scanpix.ee nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 16 d. 13:23
Kinijos rinka atvira pieno ir mėsos produktų gamintojams, pareiškė Latvijos premjerė Laimdota Straujuma po susitikimo su Kinijos vyriausybės vadovu Li Keqiangu antradienį Belgrade, pranešė Latvijos valstybės kanceliarija. »
Fotodiena.lt nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 16 d. 12:18
Mėsos gamyba Baltarusijoje sausį-lapkritį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 3,1 proc., pieno - padidėjo 1,5 proc., pranešė nacionalinė statistikos žinyba. »
Fotodiena.lt nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 16 d. 10:43
Žemės ūkio ministerija svarsto, ar skųsti teismo sprendimą Klaipėdos žvejybos bendrovei „Baltlanta“ išmokėti 8 mln. litų žalos atlyginimo už negautą europinę paramą. Žemės ūkio ministrė sako, kad bus sprendžiama, ar toks skundas... »
VL archyvo nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 16 d. 09:55
Rinkoje teigiama, kad iš Baltarusijos susigrąžintą Uzbekistanui skirtą didelį sviesto krovinį siuntė vienas Lietuvos pieno perdirbimo lyderių „Rokiškio sūris“. Tai BNS patvirtino tarpusavyje nesusiję šaltiniai, anot kurių, pieno... »
Raimundo Šuikos nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 16 d. 08:43
Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai oficialiai pateikė galutinį Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos projektą. „Šis projektas – tai intensyvių derybų rezultatas, atspindintis pasiektą principinį susitarimą su EK.  Programos... »
batlanta.lt nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 16 d. 07:53
Žemės ūkio ministerija per pusę metų žvejybos įmonei „Baltlanta“ privalės sumokėti 8 mln. litų - tiek įmonė anksčiau negavo europinės paramos. Tai numatantį sprendimą Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) priėmė... »
scanpix.ee nuotr.
2014 Gruodžio mėn. 15 d. 14:32
Dėl Rusijos draudimo per Baltarusiją į Uzbekistaną gabenti krovinius, užstrigo 1 tūkst. tonų sviesto krovinys iš Lietuvos. Žemės ūkio ministerijos atstovė Božena Zaborovska BNS informavo, kad tai ne Baltarusijos draudimas. »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Daugardas, Gražvilė, Teofilis

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Kokie jums buvo 2014 metai?

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2014-12-20
Valiutos_usd
USD     2.8049 LT
EUR     3.4528 LT
Valiutos_gbp
GBP     4.368 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow up
56.91   bar.
Dujos
Arrow down
3.46   MMBTU
Auksas   1196   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

Maskvoje ir paukščiai gieda, Kad jų tankai tundrom rieda. Na, o Raulo opeliuką Vėjas net ant žvyro suka.
– Pirki padangų komplektą, – Onė rodo intelektą. – Su protektoriais giliais Važinėk visais keliais.
Bet kaimynas pievon žiūri – Jis rimtesnę svają turi. – Tankas!.. Su vikšrais. Saugu. Tik man trūksta pinigų.
Tankas ir Anuprui maga: – Riestume visus į ragą! Gal įpirktume... Trise. Tą, kur žlega Donbase.