Parsisiųskite

Lapkričio 19 d., trečiadienis
 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Naujienos Žemės ūkis Tuščios kišenės atgręžė į triušių auginimą

2009 Lapkričio mėn. 11 d. 14:07

Tuščios kišenės atgręžė į triušių auginimą

Veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio.

Veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio. Martyno Vidzbelio nuotrauka

Nedarbas ne vieną sodietį paskatino pradėti auginti ilgaausius. Panevėžio rajono triušių augintojas Eduardas Kubilius tvirtino, kad per sunkmetį triušienos paklausa beveik nesumažėjo.

„Krizė sumažino gyventojų pajamas, tačiau mums, veislinių triušių augintojams, tai iš dalies išeina į naudą. Daugiau žmonių perka triušius, augina juos, maitina šeimas. Veislinių bandų savininkai dabar net nepriaugina tiek, kiek žmonės pageidauja“, – sakė Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos pirmininkas Saulius Vasiliauskas.

Krizė išėjo į naudą

Tie, kas valgė triušieną, ir dabar jos neatsisakė. Šia mėsa mėgaujasi tie, kas išgali jos nusipirkti. Kitiems dėl sveikatos triušieną rekomenduoja gydytojai.

O triušius perka darbo ir pajamų netekę, karves auginti atsisakę žmones. Kai kurie perka tik savo reikmėms, kiti turi ketinimų pabandyti verstis triušininkyste ir taip prisidurti prie pragyvenimo. Ilgaausiai pigiau kainuoja, greitai auga, todėl ne vienam atrodo, kad auginti triušius nėra sudėtinga.
Tačiau patyrę triušių augintojai pabrėžia, kad toks mąstymas klaidingas. Anot jų, tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad triušių auginimas nereikalauja daug pastangų ir investicijų.

Veislininkystė išgyvena sąstingį

Prieš keletą metų Lietuvoje buvo 13 veislinių triušių bandų, dabar jų beliko tik keturios. Nors, pasak specialistų, šalyje gali būti suvartojama kur kas daugiau triušienos, veislinių triušių augintojai traukiasi iš rinkos.

„Triušių veislininkystėje buvo padarytas žingsnis į priekį, tačiau dabar ji išgyvena sąstingį. Ši sritis neremiama, augintojai prarado entuziazmą. Štai prieš keletą metų parengtos veislinių triušių vertinimo taisyklės guli Žemės ūkio ministerijos stalčiuose“, – tvirtino Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto mokslininkė dr. Daiva Ribikauskienė.

Anot S.Vasiliausko, vieni triušių augintojai traukiasi iš veislininkystės (kai kurios bandos neatitiko jiems keliamų reikalavimų), kiti nori gauti veislinės bandos statusą.

„Procesas vyksta, nors tokio triušių veislininkystės pakilimo, koks buvo prieš penketą metų, nėra“, – pripažino ilgametis triušių augintojas, draugijos pirmininkas.

Nuo 2004 metų Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugija pripažinta veislininkystės institucija, turinti teisę vykdyti triušių veislininkystės programą ir pildyti veislinių triušių kilmės knygą. Veislinių bandų savininkai siekia auginti ir parduoti labai geros kokybės triušių veislinį prieauglį ir dirbti kryptingą veislininkystės darbą, gerinant mėsinių bei kailinių triušių savybes.

Tačiau veislinių triušių augintojai apgailestauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Valstybinė gyvulių veislininkystės priežiūros tarnyba veislinei triušininkystei neskiria deramo dėmesio.

Pramoniniai triušiai turi paklausą
Rita ir Eduardas Kubiliai daugiau orientuojasi auginti kailinius triušius. Vidos Tavorienės nuotraukos

Rita ir Eduardas Kubiliai daugiau orientuojasi auginti kailinius triušius. Vidos Tavorienės nuotraukos

Veislinei triušininkystei apstingus, pramoninių triušių fermų savininkai investuoja į triušynus. Pramoninio ūkio Kretingos rajone savininkas Vaidas Purmalis kiekvieną mėnesį paskerdžia apie tūkstantį triušių. Nuolat jo fermoje auga 3–4 tūkstančiai ilgaausių.

„Iki krizės triušienos paklausa buvo didesnė nei galėjau pasiūlyti, vis prašydavo daugiau. Dabar daugiau neprašo, tačiau ką paskerdžiu, išparduodu“, – sakė pramoninės triušių fermos savininkas, šį verslą pradėjęs maždaug prieš ketverius metus.

Didžiąją dalį triušienos augintojas parduoda prekybos tinklui „Iki“, taip pat tiekia restoranams, turgavietėms ir kt.

V.Purmalis savo lėšomis yra įsirengęs šiuolaikišką triušių skerdyklą. Be jos, sako, verslas būtų sustojęs. Pasak triušių augintojo, jo verslo sėkmę lemia ir tai, jog ūkyje naudojama dirbtinio triušių sėklinimo technologija. Triušių auginimo, dirbtinio jų apsėklinimo V.Purmalis mokėsi Ispanijos triušių fermose. „Auginti triušius nėra taip paprasta. Triušininkystė reikalauja ir investicijų, ir daug darbo, ir nuoseklumo“, – aiškino triušių augintojas.

Ilgaausius augina Kalėdoms

Patyręs triušių augintojas E.Kubilius prieš keletą metų pasuko kailinių triušių auginimo kryptimi. Šimtą motininių patelių laikantis ūkininkas neintensyvina gamybos. Kailinių veislių triušius augina ilgiau – apie 7 mėnesius.

Triušių kailius sudėtinga realizuoti. Ankstesniais metais triušių augintojui yra pasisekę nedaug kailiukų parduoti į Rusiją, Ispaniją, vietos rinkoje. Jo auginamų triušių kailiukai buvo gerai įvertinti aukcione Kopenhagoje. Tačiau išparduoti didesnių kiekių nepavyksta. Kol tokių galimybių nėra, ūkininkas su šeimos nariais jau keletą metų vysto papildomą verslą – iš triušių kailių siuva kepures, pirštines, šlepetes ir kt.

Ūkininkas nesunkiai išparduoda triušieną. Ją perką kavinės, restoranai, privatūs pirkėjai. Įmonės pamėgo užsakyti po keliasdešimt triušių darbuotojams Kalėdų proga. „Kai kurie žmonės negali valgyti jokios kitos mėsos, išskyrus triušieną. Pvz., vienas vyras iš Vilniaus atvažiuoja triušienos savo alergiškam vaikui“, – pastebėjo E.Kubilius.

Lietuviams – kiniška triušiena
Dr. Daiva Ribikauskienė, Lietuvos veterinarijos akademijos
Gyvulininkystės instituto mokslo darbuotoja Lietuvoje vienam gyventojui per metus tenka tik 80–200 g triušienos, o, pvz., Italijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Prancūzijoje – apie 5 kilogramus. Triušiena yra labai vertinga mėsa, todėl jos poreikis šalyje yra. Jeigu į Lietuvą triušiena įvežama iš Belgijos (manoma, kad į šią šalį atveža iš Kinijos), vartotojui ji reikalinga. Šią rinką turėtų užimti šalies triušių augintojai. Apmaudu, kad jie jos neužpildo. Daugiau triušių išauginama pramoninėse fermose. O veislinė triušininkystė pastaruoju metu susitraukė. Tai nelengvas darbas, reikalaujantis nuoseklumo, investicijų. Tačiau mokslininkai šioje srityje deda pastangas, atlieka tyrimus.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Žemės ūkis
VL archyvo nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 21 d. 14:09
Nuo Rusijos embargo nukentėjusiems Lietuvos žemdirbiams ir pieno gamintojams jau išmokėta 423 mln. litų avansinių išmokų. Žemės ūkio ministerija pranešė, kad ūkininkas už pieną jau išmokėta 10,3 mln. litų, o už deklaruotus žemės... »
ŽŪM nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 21 d. 13:10
Teisė žvejoti 15 metų ir galimybė į žvejybos verslą ateiti naujiems ūkio subjektams. Šiuos ir kitus pasiūlymus Žemės ūkio ministerija, ieškodama tinkamiausių jūrų žvejybos teisinio reguliavimo sprendimų, įtrauks į rengiamą Žuvininkystės... »
Fotodiena.lt nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 21 d. 11:49
Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) paliko galioti Konkurencijos tarybos paskirtą 90 tūkst. litų baudą prekybos tinklą „Norfa“ valdančiai bendrovei „Norfos mažmena“ ir su ja susijusiai įmonei „Rivona“. Įmonės buvo... »
Fotodiena.lt nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 21 d. 09:01
Dėl rugsėjį Rusijos sulaikyto žvejybos laivo „Jūros vilkas“ likimo Lietuva ir konkrečiai laivo savininkai turės apsispręsti patys, tvirtina žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Pasak jos, nei Europos Komisija (EK), nei Žvejybos... »
scanpix.ee nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 21 d. 08:16
Vilniuje veikianti vaisių ir uogų perdirbimo bendrovė „Vaisių sultys“ planavo 0,5 mln. litų investicijas į modernios sulčių pilstymo linijos įsigijimą, tačiau dabar svarstomi stambesnių finansinių injekcijų planai. »
Fotodiena.lt nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 21 d. 07:18
Rusijos veterinarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) svarsto galimybes atšaukti draudimą importuoti veislines kiaules iš Europos Sąjungos (ES). »
VL nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 21 d. 07:15
Parlamentarams piktinantis, kad dėl Rusijos sankcijų smuko žemės ūkio žaliavų supirkimo kainos, bet prekybos centruose produkcija neatpigo, žemės ūkio ministrė pripažino, kad nei perdirbėjai, nei prekybos centrai nemažina kainų. Pasak Virginijos... »
VMVT inf.
2014 Lapkričio mėn. 20 d. 15:34
Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto duomenimis, šiandien afrikinio kiaulių maro (AKM) diagnozė patvirtinta Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje rastam nugaišusiam šernui. »
Fotodiena.lt nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 20 d. 14:26
Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose nemokamai žvejoti siūloma leisti ne vien tik Rusnės seniūnijoje, bet ir visiems Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje gyvenamąją vietą deklaravusiems gyventojams. »
scanpix.ee nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 20 d. 13:36
Trijų Baltijos šalių ir Suomijos žemdirbiai dar galutinai neapsisprendė, ar streikuos Briuselyje, reikalaudami didesnės Europos Sąjungos (ES) paramos dėl Rusijos embargo, teigia Lietuvos Žemės ūkio rūmų pirmininkas. »
wikipedia.org nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 20 d. 10:38
Aplinkosaugininkams nepritarus milžiniško „Vičiūnų“ grupės paukštyno statybai Telšiuose, 80 mln. litų vertės investicijų nelaukia ir kitos šalies savivaldybės. Tikėtina, kad toks projektas nebus įgyvendintas nei Kelmės, nei Plungės... »
Asmeninio albumo nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 20 d. 08:58
„Nors dabar ir sakoma, kad kaimas prasigėręs,o mes stipriai kovojame su girtavimu, bet, kitaip nei sovietmečio kolūkiuose, kaimo parduotuvių alkoholio skyrių nereikia prievarta uždarinėti, kai laikas sėti ar pjauti“, – „Žinių radijo“... »
Petro Malūko nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 19 d. 15:45
Pastaruoju metu ūkininkai stengiasi naudoti vis mažiau augalų apsaugos produktų, tačiau be jų apsieiti negali. Teigiama, kad intensyvus cheminių produktų naudojimas kenkia ne tik mūsų sveikatai, bet ir aplinkai. Pasak specialistų, būtina siekti... »
VL archyvo nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 19 d. 13:54
Iki vėlyvo vakaro posėdžiavusi Europos Komisija nusprendė, kad Lietuvos pieno sektoriui atiteks 14 mln. eurų paramos, tai yra pusė nuo Baltijos šalims skirtos sumos. „Mes puikiai suprantame kokį neigiamą poveikį Baltijos šalių rinkoms turėjo... »
Asmeninio archyvo nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 19 d. 13:13
Pasak ilgamečio veterinarijos gydytojo Ričardo Bartkaus, kaimo žmogus pirmiausia pasirūpina savo gyvuliuko sveikata, save kartais ir užmiršdamas. Ir taip, sako, visada buvo gydytojo gimtajame Žibulių kaime, Betygalos seniūnijoje, Raseinių rajone. »
scanpix.ee nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 19 d. 13:06
Vokietijos kapitalo ne gyvybės draudimo bendrovė „Ergo“ išmokėjo 2,2 mln. eurų (7,6 mln. litų) draudimo išmoką Danijos kapitalo įmonei „Idavang“, kuri dėl afrikinio kiaulių maro viename savo kompleksų sunaikino apie 19 tūkst. kiaulių. »
VL fotomontažas
2014 Lapkričio mėn. 19 d. 12:02
Gyventojai ir įmonės šiemet pareigingiau mokėjo žemės mokestį ir iki termino pabaigos – lapkričio 17 dienos – į savivaldybių biudžetus sumokėjo per 63 mln. litų, arba maždaug 80 proc. visos paskaičiuotos šio mokesčio sumos. »
VL nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 19 d. 11:59
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritarė parlamentinio Kaimo reikalų komiteto siūlymui kitų metų biudžete melioracijai, pieno ir mėsos gamintojams, nuo afrikinio kiaulių maro nukentėjusiems šalies gyventojams ir kitoms žemės ūkio reikmėms... »
Autorės nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 19 d. 10:05
Pluoštinių kanapių plotų padaugėjo, tačiau jų augintojai optimizmu netrykšta. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis teigė, kad kanapių augintojus slegia didelė popierizmo našta. Iki šiol jiems dar nėra... »
Fotodiena.lt nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 19 d. 08:46
Europos Komisija (EK) Lietuvos pieno gamintojams, kurie bene labiausiai ES nukentėjo nuo Rusijos embargo, ketina skirti 14 mln. eurų (48,3 mln. litų) - mažiau nei pusę prašytos sumos. Parama kompensuos pieno supirkimo kainų skirtumą, ji gali būti... »
Ruslano Kondratjevo nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 19 d. 07:00
Neliečiama valstybė valstybėje – taip žemdirbiai dažnai apibūdina žemės ūkio produkcijos perdirbėjų ir didžiųjų prekybininkų galias. Ūkininkus piktintis verčia didelis atotrūkis tarp jų gaunamų ir vartotojų mokamų kainų. Lietuvoje... »
VL archyvo nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 19 d. 07:00
Žemės ūkio rūmai skubos tvarka rengia naujo mokesčio įstatymo projektą, kurį patvirtinus organizacija taptų nepriklausoma nuo valstybės institucijų.  Įsipareigojimas įvesti visuotinį žemdirbių mokestį ir be valstybės pagalbos išlaikyti... »
Fotodiena.lt nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 18 d. 08:41
Ūkininkams, kurie dėl afrikinio kiaulių maro buvo priversti atsisakyti kiaulininkystės pradėtos mokėti kompensacijos. Patirti nuostoliai kompensuojami 100 proc., o žemdirbiai gali rinktis kitas šakas: paukštininkystę, avininkystę ir kt. „Lietuvoje... »
Fotodiena.lt nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 18 d. 07:27
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba rengia pakeitimus, pagal kuriuos galvijus auginantys ūkininkai galėtų šalia ūkių steigti mažas skerdyklas. Iki šiol panaši tvarka galiojo pieno perdirbimo, konditerijos sektoriuose, tačiau mėsos produktų... »
scanpix.ee nuotr.
2014 Lapkričio mėn. 17 d. 14:56
Mėsos sektorius Lietuvoje nėra toks kooperuotas kaip pieno ar grūdų, tad kiekvienas bandymas susiburti – čia itin vertingas. Trys mėsos kooperatyvai, su kuriais bendravome, įsikūrę, palyginti, neseniai. »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Adelė, Doviltas, Klemensas, Kolumbanas, Kolumbas, Liubartė, Orestas

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Ar Lietuvoje adekvačios bausmės už itin žiaurius nusikaltimus?

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2014-11-23
Valiutos_usd
USD     2.7521 LT
EUR     3.4528 LT
Valiutos_gbp
GBP     4.3073 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow up
76.72   bar.
Dujos
Arrow down
4.27   MMBTU
Auksas
Arrow up
1198.4   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

Jubiliejus. Ričkus ruošias. Kiemą grėbsto, trobą puošia. O rūkykloje skaniai Kvepia dešros, lašiniai.
– Mums poetą tiktų rasti, – Nutarė sodietė Kastė. – Jis sukurtų Ričkui odę Ir kitokį gerą žodį.
– Ne! – Anupras Kastei kerta. – Tų rašeivų kviest neverta. Ričkus purtos svetimų Ditirambų ir giesmių.
Onė žino: juk pakanka Nuoširdžiai paspausti ranką. Palinkėti iš širdies Meilės, laimės ir vilties.