Parsisiųskite

Sausio 28 d., trečiadienis
 
Gauk naujienas el. paštu:
Atsisakyti
 
 

Naujienos Žemės ūkis Skausmingi galvijų eksporto apribojimai

2012 Vasario mėn. 18 d. 09:52

Skausmingi galvijų eksporto apribojimai

Dėl galvijų eksporto į Turkiją draudimo jų augintojai svarsto galimybę bylinėtis su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba.

sxc.hu nuotr.

sxc.hu nuotr.

Pastaraisiais metais suaktyvėjusį gyvų galvijų išvežimą į Turkiją sustabdė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) sprendimas nuo praėjusių metų gruodžio 1 d. drausti eksportą dėl šioje šalyje plintančios snukio ir nagų ligos užkrato pavojaus. Lietuva bene vienintelė iš Europos Sąjungos šalių įvedė tokius apribojimus. 

Negali vykdyti įsipareigojimų turkams

Galvijų augintojai ir jų eksportuotojai tvirtina, kad dėl draudimo patiria nuostolių. Ne viena įmonė turi pasirašytas sutartis ir įsipareigojimų parduoti galvijus turkams, tačiau jų negali vykdyti.
„Iš turkų esame gavę avansinį apmokėjimą, todėl turime vežti galvijus. Suderėjome, kad palauks iki kovo mėnesio. Jei iki to laiko draudimas nebus panaikintas, būsime priversti bylinėtis su valstybe“, – „Valstiečių laikraščiui“ pareiškė žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviška mėsa“ valdybos pirmininkas Vidmantas Jonika.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktoriaus Dariaus Dzekčioriaus teigimu, turkai nuolat teiraujasi, kada mūsų šalyje bus panaikinti galvijų eksporto apribojimai.
Galvijų eksportuotojams susidaro įspūdis, kad VMVT delsia ir neskuba atnaujinti eksporto.
„Vis maitina pažadais panaikinti draudimą, tačiau iki šiol judėti negalime. Kiek kartų buvome susitikę, tai pateikiama visokių motyvų, kodėl procesas užtrunka. Tarnyba aiškina, kad su Turkija derina sertifikatus dėl papildomų prevencijos priemonių. Bet kiek tai gali trukti?“ – apmaudo neslėpė V.Jonika.

Vyksta kova dėl veršelių

VMVT skelbė, kad gyvų galvijų eksportas į Turkiją uždraustas dėl užkrečiamųjų ligų šioje šalyje plitimo.

Tokie VMVT aiškinimai ūkininkų ir galvijų eksportuotojų neįtikina. „Šie argumentai nieko verti, nes latviai ir estai tokių priemonių nesiėmė ir toliau veža galvijus į Turkiją. Be to, jie samdo mūsų vežėjus, kurių transportas skersai ir išilgai važinėja po visas tris Baltijos šalis, tad tikimybė platinti užkratą – labai didelė. Kokia logika vienai Lietuvai drausti eksportą dėl ligų prevencijos?“ – piktinosi kooperatyvo „Lietuviška mėsa“ vadovas.

Tokios aplinkybės tik sustiprina galvijų augintojų įtarimus, kad eksporto draudimas kažkam gali būti naudingas.

„Ligų visada buvo ir bus. Bet bėda ta, kad tuo kartais naudojamasi kaip dingstimi apriboti prekybą. Valstybė taip bando apsaugoti savo interesus. Galvijų eksporto į Turkiją draudimas gali turėti panašių poteksčių. Vietos rinkoje vyksta kova dėl veršelių. Jie išvežami į kitas šalis ir ten toliau auginami, taip sukuriamos darbo vietos ir pridėtinė vertė. Tai galėtų vykti mūsų šalyje“, – samprotavo Ekologiškų mėsinių galvijų augintojų asociacijos prezidentas Albertas Šiurna.
Anot D.Dzekčioriaus, turkų susidomėjimas mūsų ūkininkų galvijais turėjo nemažą įtaką išaugusioms galvijų kainoms vietos rinkoje, todėl gali būti, kad neatsitiktinai atsirado ir eksporto apribojimų.

„Pernai ir užpernai kone kiekviename kieme stovėjo turkai, todėl ir kainos paaugo. Pasirodo, kad perdirbėjai gali mokėti daugiau ir pelningai dirbti. Jei kainos būtų buvusios palankesnės ir anksčiau, dabar būtų galvijų per milijoną ir darbo visiems. Tačiau perdirbėjai kerta šaką, ant kurios patys sėdi“, – dėstė A.Šiurna.

D.Dzekčioriaus įsitikinimu, jei ir toliau bus delsiama, perdirbėjai tuo pasinaudos ir pradės mažinti kainas. Tokios tendencijos esą jau pastebimos.

Ūkininkų teigimu, pastaruoju metu galvijų supirkimo kainos buvo vienos geriausių. „Parduodant gero įmitimo bulių mėsai gaunama ne ką mažiau nei už parduotą galviją veislei. Tai gerai“, – pastebėjo A.Šiurna.

Pagyvėjo ir jautienos rinka. Augintojai džiaugiasi, kad jų pastangos populiarinant kokybišką jautieną nebuvo beprasmės: vis daugiau vartotojų renkasi šią mėsą.

Dėl išmokų gali sumažėti eksportas

Augintojai sutinka, kad veršelių eksportas nenaudingas šaliai. Tačiau ūkininkai renkasi jiems naudingesnį variantą.
„Jei augintojai neturi sąlygų veršelius laikyti ir penėti, jiems apsimoka juos parduoti“, – aiškino D.Dzekčiorius.

Anot A.Šiurnos, ūkininkams geriau žvirblis saujoj nei briedis lankoj. „Atsiradus papildomų išmokų už mėsinius galvijus, veršelius apsimoka auginti iki skersti tinkamo svorio. Gerai, kad pagaliau atsigręžta į gyvulininkystę. Jei tokia politika bus tęsiama, veršelių eksportas turėtų gerokai sumažėti. Tada nereikės ir draudimų“, – dėstė mėsinių galvijų augintojas.

V.Jonikos teigimu, pernai kooperatyvas „Lietuviška mėsa“ kartu su partneriais eksportavo apie 200 gyvų galvijų ir apie 9 tūkst. galvijų skerdeną, kurios didžioji dalis teko Rytų rinkoms.
Eksporto draudimai apribojo praėjusių metų pabaigoje 5 pieno gamintojų kooperatyvų, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asocia­cijos bei Žemės ūkio rūmų įsteigtos kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle“ veiklą.

„Mėsinių galvijų augintojų asociacija ir kooperatyvas „Pieno gėlė“ pernai į Turkiją pardavė du furgonus galvijų. Prasidėjęs bendradarbiavimas nutrūko, bet mes vystome alternatyvius projektus. Šiemet bandomąją partiją skerdenos išsivežė šveicarai“, – teigė kooperatinės bendrovės „Baltic Cattle“ direktorius Nikolajus Dubnikovas.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pernai ir 2010 m. iš mūsų šalies buvo išvežta bemaž 130 tūkst., o 2009 m. – apie 150 tūkst. galvijų.

Europoje plinta naujas virusas

Galvijų augintojai svarsto, kad jiems gali būti naudingas Rusijos sprendimas nuo vasario pradžios laikinai stabdyti galvijų importą iš ES šalių, kuriose aptiktas naujas, Šmalenbergo virusas.
Skelbiama, kad šis virusas nustatytas Vokietijos, Belgijos, Olandijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ūkiuose.

Rusija, Kazachstanas įsiveža nemažai veislinių galvijų iš šių šalių. Sustabdžius importą pirkėjai iš Rytų rinkų gali dažniau užsukti į Lietuvos ūkininkų kiemus.
„Bėda ta, kad rusams reikia didelio kiekio tiek veislinių mėsinių, tiek pieninių galvijų. Mes tiek negalime pasiūlyti, tačiau galima susiderėti, kad vienu metu pirktų mažesnius kiekius. Vis dėlto iš mūsų arčiau atsivežti, be to, ir kainos gali būti palankesnės nei Vakarų Europoje“, – samprotavo D.Dzekčiorius.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktoriaus teigimu, situacija palanki dar ir todėl, kad Rusija nemažai subsidijų skyrė veisliniams galvijams įsigyti, tad galvijų eksportas į šią šalį gali išaugti.

Anot A.Šiurnos, rusai jau ne vienus metus domisi mūsų veisliniais galvijais, tačiau dažniausiai mūsų šalis jiems – tarsi žvalgybos aikštelė: „Pasidairo ir išvažiuoja galvijų pirkti į didesnes Europos šalis.“
Mūsų augintojų veislinius galvijus perka baltarusiai, jais domisi kazachai.

Su turkais derinamos sąlygos

Vidmantas Paulauskas, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas

Svarbiausia laikino galvijų eksporto draudimo priežastis – snukio ir nagų ligos plitimas Turkijoje. Šios šalies veterinarijos tarnybos duomenimis, 2010 m. minėtos ligos protrūkių užregistruota 1 659, o 2011 m. – jau 1 670. Be to, dar ne visi ligos atvejai užfiksuoti. Turkijoje plinta ir ožkų bei avių raupai. Taigi visa puokštė ligų sukėlė nerimą. Kilo tiesioginė grėsmė pernešti užkratą, nes į mūsų ūkius atvyksta transportas, vežantis galvijus į Turkiją, ūkiuose lankosi šios šalies veterinarijos specialistai. Todėl teko taikyti griežtas priemones. Bendradarbiaujant su šios šalies tarnybomis pakeisti veterinarijos sertifikatai, išduodami eksportuojant galvijus, į juos įtrauktos papildomos sąlygos dėl transporto dezinfekavimo ir pan. Turkija įtraukė tokias sąlygas, dėl kurių sudėtinga, o kai kuriais atvejais neįmanoma būtų išsiųsti mūsų galvijų. Prašome, kad tos sąlygos būtų pakeistos. Parengti biologinės saugos reikalavimai. Vienas iš jų – kad iš Turkijos atvykę augintojai ir veterinarai 48 val. negalėtų patekti į mūsų ūkius. Kai šie procesai bus užbaigti ir pasikeis situacija dėl ligų, bus galima atšaukti draudimą. Jei galvijų eksportuotojai įžvelgia mūsų kaltę, atsakysime teisme. 2011 m. rudenį Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje buvo nustatytas naujas virusas, pavadintas Šmalenbergo. Ši galvijų liga būdinga šiltiems kraštams. Manoma, kad ją perneša mašalai. Tvirtinama, kad žmonių sveikatai minėtas naujas virusas pavojaus nekelia. Informacijos apie ligą nedaug, atliekami stebėjimai ir tyrimai. Egiptas, Libanas, JAV, Ukraina, Rusija dėl to įvedė tam tikrų prekybos apribojimų. Mes numatę atlikti stebimuosius tyrimus ir dėl šios ligos.

Platinti, skelbti, kopijuoti Krašto spaudos informacijas ir fotoinformacijas be raštiško UAB "Krašto spauda" sutikimo draudžiama. Susitarti dėl turinio galima parašius laišką adresu redakcija@krastospauda.lt
atgal
Palikti komentarą
Vardas:* El. paštas:
Komentaras:*
Žemės ūkis
VL archyvo nuotr.
2015 Sausio mėn. 31 d. 07:00
Pernai žemdirbiai neslėpė nerimo ne tik dėl vėluojančios naujo laikotarpio paramos, bet ir dėl to, kad nežino, kokiomis sąlygomis ji bus skiriama. Kaip dabar aiškėja, kai kurios paramos gavimo taisyklės gali tapti rimta kliūtimi investicinėms... »
Martyno Vidzbelio nuotr.
2015 Sausio mėn. 30 d. 13:43
Baltijos Asamblėjos (BA) Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komitetas Rusijos embargo pasekmes aptars šių metų spalį, nutarta penktadienį vykusiame komiteto posėdyje Vilniuje. Apie tai BNS informavo komiteto vadovas Bronius Pauža. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 30 d. 13:31
Rusijos sprendimas stabdyti planus tikrinti kiaulienos gamintojus keliose Europos šalyse, kurių mėsos produktus ji ketino vėl įsileisti, nėra susijęs su Lietuvos ir kitų šalių pozicija, jog visoms ES šalims turėtų galioti vienodos sąlygos... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 30 d. 11:58
Bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė pernai sumažėjo 5,8 procento. Augalininkystės produkcijos vertė pernai sumenko 5,3 proc., gyvulininkystės produkcijos - 6,6 procento. »
scanpix.ee nuotr.
2015 Sausio mėn. 30 d. 11:40
Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) sustabdė planus tikrinti kiaulienos gamintojus keliose Europos šalyse, kurioms ketino leisti eksportuoti mėsos produktus į Rusiją, kai tik pasibaigs dalinis jų embargas. »
scanpix.ee nuotr.
2015 Sausio mėn. 30 d. 11:37
Lietuvoje pernai grūdų derlius siekė 5,324 mln. tonų - 16,6 proc. daugiau nei 2013 metais, kai jis buvo 4,564 mln. tonų. Derliaus padidėjimą pernai lėmė 7 proc. išaugęs derlingumas ir 9 proc. – nuimtas plotas, pranešė Statistikos departamentas. »
scanpix.ee nuotr.
2015 Sausio mėn. 30 d. 09:41
Šiaurės Lietuvoje galvijų laikoma nedaug, nes čia labai geros žemės ir vyrauja augalininkystė, tačiau pieno kooperatyvų sutiksime ir čia. Vienas iš jų – „Šiaurės pienas“, subūręs per 70 smulkiųjų pieno gamintojų Pakruojo r. Kaip... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 30 d. 07:34
Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai pernai neleido parduoti per 2 tūkstančius tonų nesaugių ar nekokybiškų produktų. Didžioji dalis buvo konfiskuoti pasienyje arba platintojų sandėliuose, todėl prekybos vietų nepasiekė. »
VL nuotr.
2015 Sausio mėn. 30 d. 07:23
Pieno perdirbėjai sako, kad po kelių mėnesių pieno rinka turėtų grįžti į normalias vėžes, o ūkininkai planuoja arti ganyklas ir jose sėti javus, nes tai pelningiau nei melžti karves, rašo „Verslo žinios“. »
scanpix.ee nuotr.
2015 Sausio mėn. 29 d. 15:38
Rusijos federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) duomenimis, 2014-aisiais daugiau nei 2013 metais šalyje pagaminta mėsos. Pieno ir kiaušinių gamyba beveik nepakito. »
scanpix.ee nuotr.
2015 Sausio mėn. 29 d. 14:11
Valstybės valdomos pieno sudėties ir kokybės tyrimų bendrovės „Pieno tyrimai“ pajamos pernai kiek sumažėjo. Įmonės vadovas tai sieja su pablogėjusia situacija rinkoje dėl Rusijos embargo, tačiau praradimus tikimasi kompensuoti... »
ŽŪM nuotr.
2015 Sausio mėn. 29 d. 13:28
Naujų rinkų paieška – tai ne tik produktų pristatymas verslo partneriams. Norint pasirašyti perspektyvias verslo sutartis, reikia išmanyti ir šalies kultūrą, papročius ir tradicijas, ypač kai kalbama apie musulmoniškas šalis. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 29 d. 13:24
Lietuva sieks 0,5 mln. kubų padidinti metinį biokuro perdirbimą. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas teigia, kad tokį kiekį biokuro galima gauti, surinkus šakas, medžių išvartas ir kitą menkavertę medieną. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 29 d. 12:05
Lietuvos deleguotas už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis turėtų viešai paskelbti Rusijai siųstą dokumentą, dėl kurio kilo nepasitenkinimas tarp Europos Sąjungos (ES) narių, sako Seimo pirmininkė. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 29 d. 10:21
Nacionalinėje žemės tarnyboje (NŽT) 2012 m. įdiegta Pasitikėjimo linija, kuria galima pranešti apie neteisėtus Tarnybos darbuotojų veiksmus. Nuo 2014 m. balandžio mėn. žmonėms sudaryta galimybė visą parą minėtą informaciją anonimiškai... »
scanpix.ee nuotr.
2015 Sausio mėn. 29 d. 08:24
Lietuvos premjeras teigia, kad šalies deleguotas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis, atsakingas už sveikatą ir maisto saugą, neketino derėtis su Rusija dėl maisto produktų embargo panaikinimo kai kurioms šalims. »
delaval.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 29 d. 07:27
Kinai kviečia pasirašyti sutarti dėl lietuviškų veislinių gyvulių importo. Ūkininkus tai džiugina, nes raguočių eksportas galėtų augti trečdaliu, rašo „Verslo žinios“. »
VMVT nuotr.
2015 Sausio mėn. 28 d. 15:15
Alytaus rajone, Alovės seniūnijos miške sumedžiotam šernui nustatytas afrikinis kiaulių maras (AKM). Šerno mėginiai buvo atrinkti vykdant nacionalinę AKM stebėsenos ir kontrolės programą. »
Martyno Vidzbelio nuotr.
2015 Sausio mėn. 28 d. 14:39
Geras šeimininkas žino, kad ratus ruošti reikia žiemą. Tad ir dūsavo dėl to Kelmės rajono žemdirbiai, susirinkę į savo kasmėnesinį susirinkimą: ratai jau kaip ir paruošti, bet kur su jais nuvažiuosi, jei kelininkai tokią sankryžą Ramučiuose... »
VL archyvo nuotr.
2015 Sausio mėn. 28 d. 14:23
Europos Komisija (EK) į saugomų produktų sąrašą įtraukė sūrį „Liliputas“, kuris tapo septintuoju lietuvišku saugomu produktu Europos Sąjungoje (ES). Ateityje sąraše gali atsirasti dar du lietuviški produktai. »
scanpix.ee nuotr.
2015 Sausio mėn. 28 d. 13:48
Šiemet į Lietuvą patikrinti jautienos perdirbimo sistemos atvyks Irano ir Maroko delegacijos. Šioms šalims patvirtinus, kad Lietuva atitinka reikalavimus, būtų galima pradėti eksportuoti ritualiniu būdu paskerstų jaučių mėsą - vadinamąja... »
Autorės nuotr.
2015 Sausio mėn. 28 d. 12:38
Teigiama, kad mastito (tešmens uždegimo) nuostoliai pieno ūkiuose yra kelis kartus didesni nei nuostoliai dėl nevaisingumo ir reprodukcinių ligų. Apie šią ligą, jos diagnozavimą, gydymą ir profilaktiką kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų... »
florafaunadinner.com nuotr.
2015 Sausio mėn. 28 d. 10:41
Norėdami įsitvirtinti rinkoje, ūkininkai stengiasi vartotojams pateikti kuo įvairesnę produkciją, todėl jie gamina naujų originalių produktų, dalyvauja projektuose, bendradarbiauja su mokslininkais. Varėnos rajono ūkininkas Petras Tiknevičius... »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 28 d. 09:52
Estijos statistikos departamento negalutiniais duomenimis, 2014-aisiais šalyje nuimtas rekordinis grūdų derlius - 1,222 mln. tonų, 25 proc. didesnis nei 2013 metais. »
Fotodiena.lt nuotr.
2015 Sausio mėn. 28 d. 09:45
Prekybos tinklas „Maxima“, jau susitaręs dėl mažesnių pieno produktų kainų su bendrovėmis „Rokiškio sūris“ ir „Žemaitijos pienas“, šią savaitę susitarė ir su Vilkyškių pienine. Su pastarąja jau susitarė prekybos tinklas „Iki“... »

Naujausios


Pasiūlymai

Informacija kasdien

Vardadieniai:

Budvilas, Budvilė, Luiza, Marcelė, Skirmantas

TV programa:

   
TV3 programa
LNK programa
BTV programa
   
   
LTV programa
TV6 programa
LTV2 programa
Lietuvos Rytas. TV
   

Apklausa

Ar vyksite į žirgų lenktynes „Sartai 2015“ Dusetose?

Kainos

Degalai:

Valiutos:

2015-01-31
Valiutos_usd
USD     0.8838 LT
EUR  
Arrow down
1 LT
Valiutos_gbp
GBP     1.3373 LT

Daugiau...

Žaliavos:

 

Kaina, USD

 

Matas

Nafta
Arrow up
47.85   bar.
Dujos
Arrow down
2.675   MMBTU
Auksas
Arrow up
1283.7   oz

Anupro Dirvelės nuotykiai

Sako, tik prie marių būna Ir tornadų, ir taifūnų. Bet Anupras nemeluos: Būna jų ir Pašiliuos.
Vakar Kempė tarsi aras Grįžo į namus iš baro. Po minutės ar penkių – Triukšmas gryčioje – klaiku.
Skraidė lėkštės, dužo puodas. Kempė išlėkė net juodas: – Gelbėkit mane greičiau – Aš taifūną pamačiau.
Sprendė vyrai diplomuoti, Kokį vardą audrai duoti. Pagaliau rimtai užrašė: „Ši audra – Kempienė Stasė.“